Automatizuotas derliaus nuėmimas yra daugybės ūkio šakų našumo garantas. Grupė Floridos braškes auginančių ūkininkų nusprendė sukurti šių uogų skynimui pritaikytą robotą.
Garis Wishnatzkis, generalinis „Wish Farms“ direktorius, teigė, jog iki šiol sukurti braškėms skirti robotai, reikalavo ypatingų sąlygų. Juos savo ūkiuose norintys pritaikyti ūkininkai privalėjo pakeisti braškių auginimo techniką, pavyzdžiui, perkelti visą ūkį į uždaras patalpas bei šiltnamius.
Wishnatzkio teigimu, jis davė savo inžinieriams užduotį sukurti braškes skinantį robotą, kurį naudojant nereikėtų daryti drastiškų pakeitimų visame ūkyje. Anot jo, tai yra pagrindinė neišspręsta kliūtis, dėl kurios dar nei vienas braškių skynimo robotas nėra komercializuotas.
G. Wishnatzkis ir Bobas Pitzeris, mechanikos inžinierius bei „Harvest Croo Robotics“ įkūrėjas, 2013-aisiais kartu su kitais septyniais braškes auginančiais investuotojais iš Floridos bei Kalifornijos šiam projektui surinko 1 milijoną dolerių. Investicijos jau davė pirmuosius vaisius. Pavyko sukurti veikiantį braškių skynimo robotą, kuris jau buvo išbandytas ūkyje.
Braškių bei kitų vaisių ir uogų ūkiuose vis dažniau siekiama automatizuoti auginimo, augalų priežiūros bei derliaus nuėmimo procesus. Tai skatina vis mažėjantis ūkių darbininkų skaičius. Dažnai braškių skynimo darbams ūkiuose įdarbinami nelegalūs imigrantai, tačiau ir jų skaičius menksta.
Wishnatzkio teigimu, darbo jėgos ūkiuose mažėjimas pastebimas jau dešimtmetį ir vargu, ar ši tendencija pasikeis. Ir tai nėra tik Floridos problema. Tai pastebima visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Wishnatzkis ir Pitzeris jau darbavosi kurdami bendrus projektus. Prieš tai jiems pavyko sukurti sėkmingą etikečių kodavimo sistemą, kuri leidžia atsekti braškių kelią, nuo prekybos centro iki jas skynusio konkretaus darbuotojo.
Braškes skinančio roboto idėja kilo prieš kelis metus, vyrams kartu aptariant vis didėjančio darbuotojų trūkumo keliančias problemas. Buvo nuspręsta, kad jų kuriamas robotas turi būti lengvai integruojamas į jau esamus ūkius. Šiuo tikslu Pitzeris ėmė lankytis vietiniuose ūkiuose bei stebėti kaip juose dirba braškes skinantys žmonės.
Pitzeriu teigimu, niekas nesuvokia, kaip našiai šią užduotį atlieka žmogus. Iššūkis buvo padaryti, kad roboto judesiai būtų tokie pat efektyvūs.
Sprendimai kai kurioms šioms problemoms jau rasti anksčiau. Kitose industrijose naudojamos technologijos gali būti pritaikytos kuriant braškių robotą. Pavyzdžiui, jau egzistuoja mechanizmai, leidžiantys švelniai suimti tokius gležnus objektus kaip braškės.
Pitzerio ir Wishnatzkio sukurtame roboto prototipe taip pat naudojami komerciškai prieinami vaizdo jutikliai bei programinė įranga, leidžianti robotui atskirti, kurios uogos yra prisirpusios, o kurioms dar reikia sirpti.
Vašingtono valstijos universiteto biologijos sistemų inžinerijos profesorės Manoj Karkee teigimu, roboto sėkmę lems jo darbo greitis, kuris tiesiogiai susijęs su kaštais. Jeigu robotas dirbs per daug lėtai, jo naudojimas ūkininkams bus per brangus.
Pitzerio teigimu, siekiama, kad kuriamas robotas galėtų nuskinti 3 prisirpusias uogas per 5 sekundes. Pirmasis roboto prototipas darbavosi gan panašiu greičiu.
Karkee teigimu, kuriant skynimo robotus, dažniausiai siekiama, kad kiekviena roboto ranka per sekundę galėtų nuskinti po vieną vaisių. Regis, jog „Harvest Croo“ yra visai arti šio tikslo.
Dar vienas užduotis yra sukurti robotą, kuris galėtų savarankiškai bei nepertraukiamai dirbti visą dieną. Pitzeris teigė, jog kuriamas braškių skynimo robotas pasižymi moduliniu dizainu, o tai leis greitai pakeisti roboto dalis, joms sugedus.
Dabartinis roboto prototipas jau gali sėkmingai skinti braškes. Tolimi jo bandymai numatyti 2015–16 metų derliaus sezonų metu. Taip pat planuojama robote įdiegti pakavimo sistemą, kuri leis tik ką nuskintas ir supakuotas uogas iš kart siųsti į prekybos centrus.
Wishnatzkio teigimu, praeis dar keletas metų, kol braškių skynimo robotas bus paruoštas prekybai, tačiau jis ir jo komanda yra užtikrinti savo mašinos sėkme.
Paieška archyve
