Ar gi nekeista tyrinėti Marsą, kai net nežinome, kas slypi mūsų jūrų dugne? Būtent jūrų tyrimams ir skirtas šis robotas. Didžiosios Britanijos Nacionalinio okeanografijos centro (NOC) komanda, vadovaujama daktaro Kirsty Morriso, į bepilotę povandeninę valtį „Autosub6000“ integravo aukštos rezoliucijos fotografinę sistemą. Tokiu būdu, valtis gali tiksliai fotografuoti ir filmuoti povandeninio gyvenimo vaizdus.
NOC inžinierių sukurta valtis „Autosub6000“ autonomiškai plaukia užprogramuotu povandeniniu maršrutu, nuolat fotografuodama jūros dugno gyvenimą. Prietaisas gali nusileisti į 6000 metrų gylį, o jo pilnai įkrautas ličio-polimerų akumuliatorius – dirbti iki 70 valandų. Robotas gali vieno plaukimo metu įveikti net 1000 kilometrų atstumą.
Žemyn nukreiptos kameros dėka, nedidukas povandeninis laivas nuolat fotografuoja jūros dugną. Mokslininkai analizuoja gautus vaizdus: jie stebi gyvus padarus ir nustato jų dydžius.
Lyginant nuotraukas, padarytas tame pačiame regione tik skirtinguose gyliuose, galima nustatyti, kaip kinta jūros gyventojų skaičius, priklausomai nuo vandens bei dugno ypatybių. Anksčiau specialistai, norėdami atlikti panašius povandeninės gyvybės tyrimus, naudodavo tinklus, kurie būdavo nuleidžiami į jūros dugną. Tačiau pasak NOC mokslininkų, šis būdas netinkamas, nes tinklas nesugauna visų organizmų, kurie gyvena jūros dugne, be to, jis juos žaloja.
Dabartinis autonominis ekologiškos geodezijos „Abyss“ (AESA) projektas ir autonominės povandeninės valties fotografijos parodė, kad anemonai buvo labiausiai paplitę gyvūnai tirtame jūros zonos dugne. Žvejybinio tralavimo būdu, šių rezultatų nebūtų pavykę gauti. Taip pat, padedami „Autosub6000“ roboto, mokslininkai aptiko naujų gyvybės rūšių: žuvų, gigantiškų vienaląsčių amebų bei krevečių.
Paieška archyve
