100 inžinierių komanda susibūrė tam, kad įgyvendintų milijonieriaus Elono Musko svajonę – sukurti subgarsinį traukinį. Jau visai greitai ši neįtikėtina transporto sistema keleivius iš taško A į tašką B gabens greičiau nei lėktuvas.
Prieš dvidešimt du mėnesius Muskas paskelbė, kad rengiasi konstruoti subgarsinį traukinį „Hyperloop“. Ši transporto sistema keleivius gabentų kapsulėse daugiau nei 1200 km per valandą greičiu. Buvo numatytas net pirmasis maršrutas – tarp Los Andželo ir San Francisko. Tačiau tuo metu Muskas nusprendė, jog „Tesla“ ir „SpaceX“ veikla yra kur kas svarbesnė ir savo svajonių transporto priemonės kūrimą atidėjo.
Vis dėlto, jis nestabdė kitų projekto inžinierių iš viso pasaulio, kurie nusprendė toliau plėtoti šią idėją. Maža to, visi grupės nariai subūrė po atskirą įvairių sričių ekspertų komandą. Kiekvienas iš jų turi savo paskirtį: vieni planuoja maršrutą, kiti kuria kapsulės dizainą bei analizuoja išlaidas. Ir štai praeitą savaitę, po beveik dviejų metų nuoseklaus darbo, Musko kompanija pasauliui pranešė gerą žinią – „Hyperloop“ dienos šviesą išvys jau po 10 metų.
Projekto generalinis direktorius Dirk Ahlborn teigia, kad komanda padarė didžiulę pažangą trijose pagrindinėse srityse: formuojant maršrutą, projektuojant stotis ir kuriant kapsulės dizainą. Vadovas taip pat pabrėžė, kad iki galutinio rezultato trūksta dar labai daug darbo, pavyzdžiui, projekto suderinimo su valstybės reglamentais, ar tam tikrų finansinių klausimų išsprendimo, tačiau tai bus įgyvendinta jau artimiausiu metu.
Įrengti subgarsinį traukinį Musko komandai kainuotų apie 6–10 milijardų JAV dolerių. Jie dar nenusprendė tikslaus maršruto, tačiau žvalgomasi vietovių, tarp kurių trumpu atstumu vyksta didžiausias gyventojų judėjimas oro transportu. Realiausi pretendentai – San Francisko ir Los Andželo miestai.
Kai Muskas pateikė savo pasiūlymą 2013 metai, buvo sukritikuotas dėl to, kad nekreipė daug dėmesio į pasirinkto regiono gamtines sąlygas – žemės drebėjimų tikimybę bei prieštaringus valstijų įstatymus. Tačiau, kaip teigia Ahlborn, šioms sritims pastaruosius du metus komanda skyrė itin daug dėmesio. Mokslininkai taip pat vis dar svarsto, kaip sumažinti tarp vamzdžio ir kapsulės susidarančią trintį. Muskas pasiūlė ties bėgiais sudaryti oro kišenę, tačiau inžinieriai tvirtina, kad tai gali sukurti nepageidaujamą turbulenciją.
Patobulinimo prireikė ir futuristiniam keleivių kapsulių dizainui: anksčiau durys turėjo atsidaryti į viršų, tačiau dėl didelio slėgio, toks sprendimas susidurtų su izoliacijos problemomis. Todėl mokslininkai nusprendė pritaikyti „burbulo strategiją“ – keleiviams įžengus į kapsulę susidaro apvalkalas, kuris įstumia ją į vamzdį. Subgarsinis traukinys judėtų vienu iš dviejų vamzdžių. Pasiekus stotį, apvalkalo šonas atsivertų sustojimo platformos pusėje ir keleiviai galėtų palikti kapsulę.
„Žmonės visada lygina mūsų darbą su erdvėlaivio kūrimu, – teigia Ahlborn. – Tačiau mums tai atrodo kur kas paprastesnis projektas.“ Ahlborn tikisi, kad komanda suprojektuos ir mažesnio masto subgarsinio traukinio prototipų seriją jau 2015 metais.
Paieška archyve
