Kas pasakė, jog geram džiazo pasirodymui reikalinga siela?
Žvelgiant iš toli, tai atrodė tarsi įprastas, mažai išsiskiriantis džiazo kvartetas, tačiau iš tiesų žavinga ir kerinti atlikėja pasirodė esanti bejausmė mašina, gebanti judinti galvą, burną ir akis. Dainuojanti robotė tapo ansamblio dėmesio centru Marunouchi Building dangoraižyje, Tokijuje vykusiame muzikiniame pasirodyme. Renginį organizavo Tokijo menų universitetas, dar žinomas Geidai pavadinimu.
Šio unikalaus pasirodymo organizatorius – dramaturgas ir režisierius, Tokijo menų universiteto profesorius, Oriza Hirata. O. Hirata bendradarbiavo su kitais talentingais profesoriais – Hiroshi Ishiguro, pasaulyje žinomu dėl įtaigių robotų-žmonių kūrybos ir technikos ekspertu Tatsuya Saito.
Saito teigė, jog iš esmės žmonės klausosi melodijų ir dainų įrašų , bet taip pat yra ir gyvi pasirodymai. Tačiau galima sukurti kažką bendro. Kalbėdamas apie muzikos įrašų bei gyvos muzikos pasirodymų sąjungą, technikos ekspertas humanoido bandymą dainuoti pagal fonogramą įvardino „naujos muzikos forma“.
Saito mano, jog robotų ir žmonių sąveika ateityje vyks įvairiais būdais, vienas iš jų bus muzika. Jis taip pat pabrėžė, kad itin realistiškai, tarsi tikra moteris, atrodantis robotas buvo specialiai užprogramuotas atlikti būtent džiazo žanro muzikai.
Paieška archyve
