Šių metų pradžioje kompanija „Rolls Royce“ pristatė ateities idėją, kurioje gigantiški robotiniai krovininiai laivai savarankiškai plaukios jūromis. Ir šios prognozės gali greitai tapti realybe. ES šalys ketina įgyvendinti projektą „Munin“, kurio pagrindinis tikslas – sukurti autonomišką krovininį laivą, gebantį įveikti įvairias kliūtis vandenyse.
Prie projekto „Munin“ prisidėjo aštuonios kompanijos-partneriai, kuriems vadovauja Vokietijos Fraunhofer universitetas ir Šveicarijos koordinuotos institucijos. Skandinavijos tyrimų organizacija SINTEF į projektą investavo 1 800 000 dolerių. Pirminė projekto „Munin“ užduotis – nustatyti veiksnius, kurių dėka krovininiai laivai veiks automatizuotu režimu, sugebės spręsti problemas ir įveikti kliūtis.
Anot SINTEF, robotizuoti 200 m ilgio krovininiai laivai realybe taps maždaug po dvidešimties metų. Pagal organizacijos duomenis, egzistuoja daugiau nei 100 000 prekybinių laivų, plaukiojančių kiekvieną dieną nuo vieno pasaulio uosto iki kito, o jų paklausa vis didėja kartu su augančiu prekybos poreikiu. Susiduriama su problema – tokius laivus kasmet vis sunkiau išlaikyti. Negana to, kad didėja išlaidos, vis mažiau žmonių sutinka pasirašyti dviejų savaičių darbo kontraktus jūroje, kurioje be vandens jie mato tik bangas ir žuvėdras.
Dar viena problema – saugumas. Jūroje dėl žmogaus kaltės įvyksta net 75 proc. laivų avarijų. O kur dar besikeičiantys ekonomikos pokyčiai laivyboje, nuolat augančios kuro kainos ir naujos ekologinės normos. Todėl automatizacija šiuo metu atrodo pats geriausias sprendimas. Užuot pakeitus įgulą robotais, pirma reikia atlikti konkrečias pasiruošimo užduotis: sukurti techniką ir taisykles, kurių šie autonomiški laivai turėtų laikytis.
Neabejotinai tai pakeis tradicinę mūsų laivybą. Pavyzdžiui, robotas-laivas geriau veiks ir lengviau išvengs kliūčių plaukdamas lėtai. Žmonių valdomuose laivuose laiko eikvojimas kainuotų didžiulius pinigus ir sukeltų jūreivių nepasitenkinimą, tačiau SINTEF teigia, kad tokia laivyba laivui-robotui suteiktų ne tik didžiulę apsaugą, bet ir sutaupytų 50 procentų kuro bei sumažintų taršos kiekį.
Tačiau norint tai įgyvendinti, reikia įdėti daug pastangų. Pasak SINTEF, inžinieriai, pasitelkę į pagalbą naujausias technologijos, pirmiausia turi pademonstruoti, kad gali įgyvendinti šį projektą ir įtikinti tuo laivybą jūrose prižiūrinčias institucijas. Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų – užtikrinti, kad davikliai ir kompiuteriai veiktų pakankamai tiksliai. Tai padėtų aptikti ir išvengti plaukiojančių nuolaužų ir kitų objektų bei suteiktų nuolatinį ryšį tarp robotizuotų mašinų ir žmogaus. Norvegų mokslininkų komanda teigia, kad pakanka nuo 3 iki 4 Mb plačiajuosčio ryšio, kuris užtikrintų laivo kontroliavimą iš sausumos. Pasak SINTEF, dėl saugumo pirmieji tokie laivai bus skirti gabenti rūdą, grūdus bei kitus mažiau vertingus ar kenksmingus aplinkai produktus.
Projekto „Munin“ stiprioji pusė ta, kad didžioji robotizuotų laivų technologijų dalis jau egzistuoja. Daugelis laivų turi susidūrimų išvengimo sistemas, automatinį valdymą, palydovinę navigaciją, telemetriją „laivas-krantas“, bortines kameras ir kitą panašią įrangą. Tačiau naujoji technologija veiks nuolatos, kurios dėka ekipažas galės ilsėtis netgi budėjimo metu.
SINTEF įsitikinusi, kad ši robotinių laivų technologija bus plačiai naudojama, kai tik bus pakankamai išvystyta. Ji apims akvakultūrą, jūrinius vėjo ir povandeninius energetikos sektorius, naftos ir dujų gavybą, mineralinių resursų eksploataciją. Tačiau, organizacija pastebi, kad net jei robotai-laivai taps realybe, jie negalės plaukioti iš uosto į uostą, kadangi tam automatizacija dar nėra pakankamai pažengusi. Robotizuoto laivo denyje turi būti žmogus, kuris padėtų laivui patekti į uostą – šios užduoties robotai kol kas negali atlikti.
Paieška archyve
