NASA ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) inžinieriai išmokė nedidelį kvadrokopterį tūpti ant medžių šakų taip, kaip tai daro paukščiai. Pasak MIT atstovų, nedideli bepiločiai vertikaliai kylantys ir nusileidžiantys orlaiviai yra labai naudingi daugelyje situacijų, pradedant pastatų ir gatvių 3D modelių sudarinėjimu, baigiant žvalgyba mūšio lauke.
Tačiau šiuolaikiniai energijos tiekimo šaltiniai negali užtikrinti deramos skrydžio trukmės. Dažniausiai tokie aparatai ore išbūti gali tik apie 40–50 minučių. Kita vertus, naudojant juos dažniausiai tenka ilgai stebėti tam tikrus objektus arba konkretų regioną, tad būtų labai pravartu, jei nedideli bepiločiai orlaiviai galėtų paprasčiausiai kuriam laikui nutūpti ant antenų, laidų, medžių šakų ir taip taupytų degalus arba baterijos talpą.
Be to, tokie skraidymo aparatai galėtų tūpti ant elektros tiekimo linijų ir nuo jų pasikrauti savo baterijas, sakoma MIT pranešime. Kad išspręstų saugaus bepiločių aparatų nusileidimo ant tokių paviršių problemą, JAV mokslininkai ir inžinieriai išnagrinėjo daugelio rūšių paukščių tūpimo mechaniką. Kaip etaloną jie išsirinko pelėdsakalį, galintį ilgai tupėti ant laidų ir tykoti smulkių graužikų.
Pelėdsakalio skrydžiai ir tūpimai buvo nufilmuoti didelės spartos vaizdo kamera, ir išnagrinėjus net menkiausius biomechaninius ypatumus buvo sudarytas tikslus šio paukščio tūpimo ant šakų algoritmas. Juo buvo paremta speciali valdymo programinė įranga, leidžianti nedideliam kvadrokopteriui sklandžiai leistis virš šakos ir tvirtai įsikibti į ją specialiais „nagais“.
Nusileidęs aparatas gali išjungti variklį ir be garso stebėti aplinką. Skelbiama, kad tokie bepiločiai orlaiviai galės ilgai vykdyti slaptas stebėjimo misijas kraudami saulės energiją naudojančias baterijas, o prireikus galės greitai pakeisti stebėjimo vietą.
Kadangi šį projektą finansuoja Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA), galima neabejoti, jog šias technologines šnipinėjimo galimybes pirmiausia išbandys JAV kariškai.
Paieška archyve
