Pusė Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta

Pusė Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta į šiukšlių dėžę arba bet kur aplinkoje, rodo sociologinis tyrimas.

RAIT rinkos tyrimų kompanijos spalio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta į šiukšlių dėžę. 1 proc. respondentų teigė, kad išmeta baterijas bet kur aplinkoje. Per tyrimą buvo gauta ir tokių atsakymų, kad senas baterijas užkasa į žemę arba tiesiog laiko namuose.

43 proc. respondentų įmeta baterijas į dėžutes, kurios yra įvairiose viešose vietose arba atiduoda atliekų supirktuvėje. Tyrimas rodo, kad į specialias surinkimo dėžutes baterijas dažniau meta turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukštas pajamas (daugiau kaip 1100 Lt vienam šeimos nariui), nedidelių miestelių bei kaimų gyventojai. Už pinigus baterijas priduoda dažniau vyrai, taip pat 35–44 metų gyventojai. O vyresni respondentai (55–64 m.) dažniau teigė išmetantys baterijas bet kur į aplinką.

„Nuolat visais įmanomais būdais kalbame apie būtinybę tvarkyti atliekas. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas auga, jie vis rečiau ranka numoja į aplinką. Viliamės, kad bėgant laikui mūsų informacija pasieks dar daugiau žmonių ir atsakingumo visuomenėje bus daugiau“, – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis.

Panaudotas baterijas rūšiuoti skatina šiuo metu Lietuvos švietimo įstaigose vykstantis aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“, per kurį už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanų. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungė daugiau kaip 1000 švietimo ar ugdymo įstaigų, kuriose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Projektą „Mes rūšiuojam“ kartu su GIA nuo rugsėjo organizuoja VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ bei bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.

„Mes rūšiuojam“ veidu tapęs stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas palaiko atliekų rūšiavimo idėją ir ragina kiekvieną pradėti nuo savęs.

„Kiekvienam iš mūsų reikia pirmiausia pagalvoti, ar viską padarome, kad mūsų aplinka būtų švaresnė, sveikesnė, kad joje gyventi būtų kuo patogiau ir saugiau. Pavojingos atliekos, patekę į aplinką, kelia pavojų mums patiems ir mūsų vaikams, tad kam rizikuoti savo sveikata ir gerove?“, – sakė Ž. Savickas.

Kaip žinoma, panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos. Suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis. Todėl panaudotos baterijos turi būti rūšiuojamos ir atiduodamos atliekų tvarkytojams.

Iki šiol kasmet Lietuvoje parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir buityje naudojamų akumuliatorių, o surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų, tai reiškia, kad beveik visos parduotos baterijos patenka į aplinką ir ją užteršia.