Milijardierius Piteris Tylas (Peter Thiel) puoselėja svajonę pasauliui pristatyti kitokią – visiškai kitokią – mėsą. Investuotojas turi labai aiškų tikslą – sukurti technologiją, kuri mėsą „spausdintų“ 3D būdu.
 Ar 3D „mėsa-šmėsa“ atrodys lygiai taip pat, kaip ir natūrali mėsa? / © „Wikimedia Commons“ |
|---|
Filantropijos pagrindais veikiančio šiam investuotojui priklausančio fondo „Thiel Foundation“ įkurta laboratorija „Breakout Labs“ siūlo šešiaženklę sumą (nuo 250 iki 350 tūkst. JAV dolerių – fondo atstovai tikslios sumos neįvardija) Misūrio valstijoje (JAV) įsteigtai bendrovei, besispecializuojančiai 3D biospausdinimo technologijų srityje, kuri vis sėkmingiau plėtojama medicinoje, atstatant pažeistus organizmo audinius.
Tikimasi, jog 3D būdu sukurtas mėsos pakaitalas galėtų patenkinti vis augančios žmonijos populiacijos poreikį gyvulinės kilmės baltymams, nedidinant poveikio aplinkai (ir/arba išvengiant etinių dilemų), su kuo susiduriama mėsą auginant gyvulininkystės ūkiuose. Ar „Modern Meadow“ 3D mėsa bent jau savo išvaizda bus panaši į natūralią mėsą, pasakyti sunku.
Jau dabar aišku, jog 3D mėsa nebus pigi, nors P. Tylas ir „Modern Meadow“ viliasi, jog bėgant laikui technologiją pavyks patobulinti ir gamybos kaštus ženkliai sumažinti tiek, kad kainos rinkoje neviršytų vidutinių mėsos kainų. Ką gi, progresuoti dar tikrai yra kur.
O kol kas „Modern Meadow“ artimiausias siekis – sukurti bent mažą – keleto centimetrų dydžio – gabalėlį mėsos pakaitalo. O kol kas 3D mėsa – fantastikos žanro objektas. Pavyzdžiui, išgalvotame Oriono Atšakos pasaulyje auginami priletai (angl. – „prillets“) – „biospausdintuvais atspausdinti gyvūnai be kaulų“. „In vitro“ mėsa kartais vadinama ir „mėsa-šmėsa“ (angl. – „shmeat“) – tokia minima Viljamo Gibsono „Neuromancer“ ir epopėjos „Star Trek“ epizode apie sintetinius mėsos kukulius.
