JAV ir Kanados mokslininkų nuomone, ateitis priklauso seleno turintiems fotogalvaniniams elementams, kadangi jų paviršius pasižymi geresne geba absorbuoti šviesą, o brangų auksą galima pakeisti pigesniu nikeliu. Tokie elementai užtikrina abu aktualiausius kriterijus – yra pigūs, be to, juos galima naudoti lygiai taip pat plačiai kaip ir įprastinius jų analogus
Kalifornijos „Lawrence Berkeley National Laboratory“ mokslininkai neseniai publikavo straipsnį žurnale „Applied Physics Letters“, kuriame aprašė idėją, jog Saulės energiją būtų galima surinkti efektyviau nei dabar naudojant seleno ir metalų oksidų mišinius. Eksperimentų metu tyrinėtojai įterpė seleno priemaišų į cinko oksidą – palyginti pigią medžiagą, kuri, jei pasiteisins, gali sukelti perversmą Saulės energetikos srityje. Komanda nustatė, jog net palyginti mažas seleno kiekis (9 % visos cinko oksido masės) ženkliai padidino medžiagos gebėjimą absorbuoti Saulės šviesą.
„Mokslininkai tiria naujus būdus, kaip sukurti pigesnius ir efektyvesnius fotogalvaninius elementus; mūsų gautas rezultatas tenkina abu šiuos poreikius“, – sako viena tyrimo autorių Kalifornijos Berkeley universiteto doktorantė Marie Mayer. Jos teigimu, tokius elementus būtų galima sėkmingai pritaikyti visose populiariausiose „žaliosios“ energetikos srityse, pradedant vandens skaidymu į deguonį ir vandenilį, baigiant stambiomis Saulės jėgainėmis.
Panašius tyrimus atlieka ir Toronto universiteto (Kanada) mokslininkai. Jie neseniai pademonstravo, jog tam tikro tipo – koloidiniuose kvantinio taško puslaidininkiniuose Saulės elementuose elektriniams kontaktams sudaryti auksą galima pakeisti nikeliu. Elektriniu požiūriu nikelis užtikrina panašų efektyvumą, tuo tarpu pats fotogalvaninis elementas atpinga nuo 40 iki 80 procentų. Tikėtina, jog šis pasiekimas, kaip ir anksčiau minėtas Kalifornijos mokslininkų darbas, netolimoje ateityje pasieks ir plataus vartojimo rinką.
