Rusijoje pagaminta raketa „Dnepr“ kitą mėnesį į orbitą išves Europos kosminių tyrimų agentūros (ESA) palydovą „Cryosat“. Įdomu, jog šis skrydis bus labai netipinis, kadangi „Dnepr“ yra iš požemininės šachtos leidžiama tarpkontinentinė balistinė raketa, kuri paprastai gabena branduolinius užtaisus.
 Menininko interpretacija, vaizduojanti „Cryosat“ išleidimą atbuline kryptimi iš trečiosios „Dnepr“ pakopos. ESA iliustr. |
|---|
Remiantis strateginės ginkluotės sumažinimo sutartimi, daugelis buvusios Sovietų Sąjungos tarpkontinentinių balistinių raketų (ICBM) SS18 buvo išmontuotos. Jų branduolinio užtaiso galvutės buvo pašalintos. Kad būtų galima pritaikyti raketą palydovui iškelti, pakako modifikuoti trečiąją jos pakopą.
Į orbitą dirbtinius planetos palydovus „Dnepr“ raketos jau skraidino daugiau kaip 40 kartų. Jos startuoja iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo ir iš Rusijos Dombarovsky karinių oro pajėgų bazės. Raketas gaminanti kompanija „ISC Kosmotras“ už „Cryostat“ išvedimą į orbitą iš ESA gaus šiek tiek mažiau nei 20 milijonų eurų.
Visas procesas gali pasirodyti kiek neįprastas, tačiau metodikos šaknys siekia šio tipo aparatų „branduolinę praeitį“. Raketa iš esmės yra supakuota cilindre, kuris yra įleistas į požeminę šachtą. Starto metu po raketa esantis parako užtaisas degdamas generuoja greitai besiplečiančių dujų srautą, kurios raketą išsviedžia į išorę tarsi šampano butelio kamštį.
Tada stebėtojams atsiveria įspūdingas vaizdas – visas milžinas sekundės dalį tiesiog pakimba 20 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus, kol įsijungia pirmosios pakopos variklis ir buvusioji karo mašina pradėda lėtai kopti dangaus link. „Cryosat“ gabensianti „Dnepr“ bus paleista iš Baikonūro. Raketa skris į pietus; jos pirmoji pakopa bus numesta virš Turkmėnistano. Antroji pakopa turėtų nukristi į Indijos vandenyną. Kaip atrodo raketos paleidimas, galite pamatyti šiame vaizdo siužete.
