Italijos Aerokosminių tyrimų centras šį mėnesį išbandys kosminio lėktuvo „Pollux“ prototipą. Tokie lėktuvai ateityje kils iš oro uostų, tęs kelionę kosmosu ir, sugrįžę į atmosferą, vėl nusileis reikiamame aerodrome.
Kovo mėnesį Italijos kosmoso agentūros (ASI) Aerokosminių tyrimų centras (CIRA) Sardinijos saloje ruošiasi atlikti nepilotuojamo kosminio lėktuvo prototipo bandymus, pranešė „Space.com“. „Polluce“ („Pollux“) pavadintas USV (Unmanned Space Vehicle) klasės orlaivio prototipas be variklio bus iškeltas į 24 kilometrų aukštį ir laisvojo kritimo metu, skriedamas viršgarsiniu greičiu, atliks keletą bandomųjų manevrų, kurių metu bus tiriami aerodinaminiai skrydžio grįžtant į Žemės atmosferą ypatumai.
USV prototipas „Polluce“. CIRA nuotr.
Pirmasis Italijoje sukurtas nepilotuojamo kosminio lėktuvo prototipas „Castor“ buvo išbandytas 2007 metais. Aerostatu pakeltas į 21 kilometro aukštį „Castor“ atsiskyrė ir leidosi į laisvąjį skrydį. Lėktuvas nusileido į 13 kilometrų aukštį, pasiekęs 1,05 macho greitį. Tada buvo įjungta trijų pakopų parašiutų sistema, turėjusi užtikrinti „minkštą“ nusileidimą. Tačiau ji suveikė ne visai sėkmingai, ir „Castor“ buvo gerokai aplamdytas.
Dabar „Castor“ pakeis kitas USV orlaivis – „Polluce“. Tai 9,1 m ilgio ir 1319 kg svorio lėktuvas, kurio sparnų ilgis siekia 4 metrus. Bandymų metu stratosferinis aerostatas jį pakels į 24 km aukštį virš Sardinijos salos.
Pradėjęs laisvąjį skrydį, „Polluce“ leisdamasis automatiškai atliks visą seriją manevrų, įveiks garso slenkstį ir pasieks 1,2 macho greitį. Po to maždaug 5 kilometrų aukštyje bus įjungta parašiutinio stabdymo sistema (skirtingai nuo „Castor“, ji bus vienos pakopos), ir kosminio lėktuvo prototipas turėtų minkštai nusileisti jūroje.
Skrydžio metu „Polluce“ į skrydžio valdymo centrą perdavinės telemetrinius duomenis, kuriuos fiksuos apie 500 lėktuve įrengtų daviklių. Jie registruos greitėjimą, aerodinamines jėgas, korpusą veikiančias perkrovas ir kitus fizinio poveikio parametrus, atsirandančius tuo metu, kai tokio tipo lėktuvai iš kosmoso grįžta į viršutinius atmosferos sluoksnius.
Daugkartinio naudojimo kosminius lėktuvus kuria ir kitos šalys. Australijos gynybos ministerija, bendradarbiaudama su Kvinslendo universitetu, ruošia hipergarsinį lėktuvą, galintį pasiekti 7 – 8 machų greitį. Pernai D. Britanijos bendrovė „Reaction Engines Limited“ gavo pradinį Europos kosmoso agentūros ir šalies vyriausybės finansavimą „Skylon“ kosminio lėktuvo programai plėtoti, o Pentagonas netrukus turėtų paleisti į kosmosą eksperimentinį nepilotuojamą daugkartinio naudojimo karinį erdvėlaivį.
Paieška archyve
