Taip, tai ne montažas, o reali seno 1917 metų karinio parado nuotrauka. Išradimas atrodo keistokai, tačiau vis gi, kas tai? Tai - orlaivių klausymosi aparatas. Anais laikais niekas nežinojo radarų ir tai buvo bene vienintelis būdas (neskaitant šnipinėjimo) aptikti artėjančias priešo oro pajėgas.
Orlaivių klausymosi aparatas kariniame parade. 1917 metai.
Žvelgiant kiek tolėliau, šios technologijos ateitis nebuvo tokia beprotiška kaip kad buvo galima pamanyti. Pirmojo Pasaulinio karo metais buvo sukurti garso detektavimo principu veikiantys lokatoriai (angl. Sound ranging), kuriais karo lauke buvo aptinkami artilerijos pabūklai. Technologija gyvavo netgi Antrojo Pasaulinio karo metais, jau pradėjus naudoti mikrobangų radarus. Garso lokatorius naudojo tiek britai, tiek amerikiečiai. Kad ir kaip neįtikinamai skambėtų, jų istorija tęsėsi iki pat Korėjos ir Vietnamo karų, kai modernių radarų technologija jau buvo pripažinta kaip vienas didžiausių šuolių karinių ir civilinių lokacijos technologijų srityje.
Šiandien garso lokacijos technologijos patiria savotišką „Renesansą“. Tiesa, naudojama pažangesnė aparatūra. Garso detektavimas naudojamas automatizuojant radarų veikimą; Didžiosios Britanijos karinės pajėgos 2003 metais Irako karo metu naudojo „Advanced Sound Ranging Project“ projektą, kurio pagalba priešo artileriją pavykdavo lokalizuoti 50 kilometrų atstumu; panašias technologijas naudoja JAV karinis jūrų laivynas, Vokietijos, Ukrainos ir kitų šalių karinės pajėgos.
