 Laisvo stūmoklio variklyje strypas su stūmokliais kiekviename gale juda tarp dviejų degimo kamerų. Strypo centre esantis magnetas juda pro metalines apvijas (oranžinė spalva) ir taip sukuria jose elektros srovę (©Peter Van Blarigan, Sandia National Laboratory) |
|---|
Didėjant susidomėjimui dėl alternatyvių energijos šaltinių bei palaipsniui pereinant link visiškai elektra varomų mašinų, mokslininkai netikėtai susidomėjo dar 1920 metais padarytu išradimu - laisvo stūmoklio varikliu (angl. free-piston engine). Jį pigu pagaminti, be to, jo efektyvumas yra apytiksliai dvigubai didesnis nei dabartinių benzininių variklių.
Priešingai nei dabartiniu metu naudojami modeliai, laisvo stūmoklio varikliuose nėra mechaninės jungties tarp stūmoklio ir alkūninio veleno. Vietoj to ties stūmoklio ašimi esantys magnetai juda tarp metalinių apvijų, kuriose indukuojama elektros srovė. Variklio konfigūracija leidžia greičiau sudeginti kurą, taip padidinant efektyvumą ir sumažinant emisijas. Be to, konstrukcija gali būti nesudėtingai optimizuojama kitoms kuro rūšims.
Deja, ne veltui išradimas buvo „pamirštas“ netrumpam laiko tarpui. Tokius variklius sudėtinga valdyti - degimo ciklų parametrų svyravimas gali pabloginti našumą, be to, jie yra labai triukšmingi - triukšmą generuoja greitai vykstantis kuro degimas/sprogimas. Tačiau kai kurie stambūs automobilių gamintojai, tokie kaip „General Motors“ ir „Volvo“ analizuoja galimybę laisvo stūmoklio variklius panaudoti ateities modeliuose - jei ne kaip pagrindinį variklį, tai vietoj energijos generatoriaus hibridiniuose automobiliuose.
