Pasaulinė automobilių pramonė išgyvena didelio masto posūkį. Mažiausiai 12 stambių automobilių gamintojų nusprendė sumažinti elektromobilių gamybos planus. Tokį sprendimą lėmė stabilus vartotojų susidomėjimas vidaus degimo varikliais, taip pat paramos elektromobiliams programų mažinimas JAV ir Europoje.
Ryškiu kurso pasikeitimo pavyzdžiu tapo bendrovė „Honda“. Financial „Times“ praneša, kad Japonijos automobilių milžinė praėjusią savaitę oficialiai atsisakė savo plano iki 2040 metų visiškai nutraukti vidaus degimo varikliais (VDV) varomų automobilių gamybą. Tuo pačiu, dėl radikalaus strategijos peržiūrėjimo, bendrovė prognozuoja 16 mlrd. JAV dolerių nuostolius per artimiausius dvejus metus. Panašių veiksmų, mažindamos perėjimą prie elektrinių modelių, ėmėsi ir „Mercedes-Benz“, „Ford“, „Stellantis“ bei „Volvo Cars“.
Prabangių automobilių segmente perėjimas prie elektrinės traukos taip pat sulėtėjo. BMW priklausantis prekės ženklas „Rolls-Royce“ šią savaitę paskelbė, kad neatsisakys benzininių automobilių gamybos ir po 2030 metų. „Rolls-Royce Motor Cars“ generalinis direktorius Chris Brownridge pažymėjo, kad „nuo elektrinio modelio „Spectre“ pristatymo pasaulis pasikeitė“. Jis pabrėžė, kad bendrovė toliau gamins elektromobilius, tačiau neatsisakys automobilių su V12 benzininiu varikliu.
Kiti premium segmentui priklausantys prekių ženklai, tokie kaip „Bentley“, „Lotus“, „Audi“ ir „Porsche“, taip pat peržiūrėjo savo planus per artimiausią dešimtmetį pereiti prie visiškai elektrinių arba 80 % elektrinių modelių. Daugelis jų nusprendė pratęsti įkraunamų hibridų pasiūlą. Pavyzdžiui, „Bentley“, priklausanti „Volkswagen“ grupei, paskelbė, kad hibridus pardavinės ir po 2035 metų, atsisakydama tikslo gaminti tik elektromobilius.
Bendrovė „Lamborghini“, taip pat priklausanti „Volkswagen“ koncernui, neseniai atsisakė plano iki 2030 metų pristatyti savo pirmą visiškai elektrinį modelį „Lanzador“. Vietoje to šis modelis taps įkraunamu hibridu. Generalinis direktorius Stephan Winkelmann teigė, kad statistiškai auga neigiamas vartotojų požiūris į visiškai elektrinius automobilius. Jo teigimu, emocinė „Lamborghini“ dalis slypi kėbulo vibracijoje, vairavime ir stabdyme, o vienas pagrindinių elektromobilių atmetimo veiksnių – variklio garso nebuvimas.
Panašios pozicijos laikosi ir „Ferrari“. Praėjusiais metais bendrovė perpus sumažino tikslą iki 2030 metų gaminti elektromobilius, nors ir toliau dirba prie savo pirmojo elektrinio modelio. Tuo pačiu generalinis direktorius Benedetto Vigna ne kartą teigė, kad „Ferrari“ neverstų gerbėjų atsisakyti įprasto benzininių variklių riaumojimo“.
Pokyčius pramonėje daugiausia lėmė politika. Į valdžią sugrįžus Donald Trump, JAV prezidento administracija panaikino federalines mokesčių lengvatas elektromobilių pirkėjams, sumažino finansavimą įkrovimo infrastruktūrai ir sušvelnino transporto priemonių emisijų tikslus. Europos Sąjunga taip pat sušvelnino savo reikalavimus transporto priemonėms. „Financial Times“ skaičiavimais, strategijos pokyčiai, įskaitant gamybos ir investicinių planų atšaukimą, per pastaruosius metus pasaulinei automobilių pramonei kainavo mažiausiai 75 mlrd. JAV dolerių.
