Pastarųjų savaičių geopolitiniai įvykiai ir sutrikęs naftos tiekimas iš Artimųjų Rytų vėl priminė apie iškastinio kuro kainų pažeidžiamumą. Degalinėse stebint sąmyšį dėl kainų šuolių, kai dyzelino kainai peržengus net 2 eurų už litrą ribą, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas. Tuo tarpu didžiausio greito elektromobilių įkrovimo tinklo Baltijos šalyse „Ignitis ON“ vadovas pastebi – elektromobilių vairuotojai šiuos pasaulinius neramumus sutinka kur kas ramiau, o kelionė naudojant elektros energiją jau tapo dvigubai pigesnė nei dyzeliniu automobiliu.
Pastarieji geopolitiniai įvykiai – kariniai veiksmai Persijos įlankos šalyse, ribojamos naftos gavybos apimtys ir laivybos blokados Hormūzo sąsiauryje – lėmė staigų iškastinio kuro brangimą visame pasaulyje. Kai benzino kaina Lietuvoje kilo panašiai tiek, kiek naftos kaina, skaičiuojama, kad dyzelino kainos šuolis kai kur siekia net iki 50 procentų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, tokia aukšta jo kaina (už 1000 l su mokesčiais) nebuvo fiksuota nuo pat 2023 metų vasario.
Eimantas Balta, greito elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas, teigia, kad dabartinė situacija puikiai iliustruoja perėjimo prie žaliosios energijos naudą: elektromobilių savininkai yra kur kas atsparesni globaliems iškastinio kuro rinkos svyravimams.
„Daugiau nei 1800 įkrovimo taškų Baltijos šalyse turinčiame „Ignitis ON“ tinkle naudojama 100 proc. žalioji elektros energija, daugiausiai gaunama naudojant saulės, vėjo ir vandens energiją. Kadangi ši elektros energija generuojama iš atsinaujinančių šaltinių čia pat, mūsų regione, jos kaina nepriklauso nuo už tūkstančių kilometrų vykstančių geopolitinių krizių ar laivybos kelių blokadų“, – teigia E. Balta.
Per metus – ryškūs sutaupymai
Skaičiai šiandien kalba patys už save. Dėl dyzelino brangimo keliauti juo varomomis transporto priemonėmis tapo perpus brangiau nei elektromobiliais. Nuvažiuoti 100 kilometrų transporto priemone su dyzeliniu varikliu vidutiniškai kainuoja apie 14 eurų. Vien ko vertas faktas, kad užpildyti pilną baką šiuo metu gali atsieiti net 20 eurų brangiau nei vos prieš mėnesį.
Tuo tarpu viešajame greitojo įkrovimo tinkle įkrauti elektromobilį šimtui kilometrų atsieina dvigubai pigiau – vos apie 7 eurus (kai elektros energijos kilovatvalandė kainuoja 0,35 Eur). Vertinant, kad vidutinis vairuotojas per metus nuvažiuoja apie 15 tūkst. kilometrų, iš dyzelinio automobilio į elektromobilį persėdęs vairuotojas dabartinėmis kainomis galėtų sutaupyti virš 1000 eurų. O kraunant elektromobilį namuose naktį, kai elektros energijos kaina – mažiausia, šis atotrūkis tampa dar didesnis. E. Balta akcentuoja, kad tokia situacija rinkoje gali dar labiau paskatinti elektromobilių pardavimus.
„Vartotojams vis labiau rūpi ir tvarumas. Tai atsispindi ir „Ignitis“ žaliąją energiją naudojančių klientų skaičiaus augime – vien pernai jis didėjo 150 proc. ir jau viršija 673 tūkstančius. Kiti vartotojai įvertina vis geresnį paslaugos prieinamumą – vien „Ignitis ON“ tinklas dengia daugiau nei 91 proc. Baltijos šalių teritorijos, įkrovimo prieigas galima rasti šalia visų pagrindinių kelių. Patogu ir tai, kad rasti šias prieigas ir patikrinti, ar jos nėra užimtos, galima tiesiog išmaniąja programėle“, – akcentuoja „Ignitis ON“ vadovas.
Pokyčiai – ir dėl antrinės rinkos
E. Balta pastebi, kad didelis viešojo įkrovimo stotelių prieinamumas, paprasta kainodara ir technologinis progresas skatina Lietuvos gyventojus vis drąsiau rinktis elektrinį mobilumą. VĮ „Regitra“ duomenimis, šių metų kovo pradžioje Lietuvoje jau buvo registruoti 25 195 grynieji elektromobiliai. Palyginimui – dar 2025-ųjų pradžioje jų skaičius siekė 16 513.
„Viena svarbiausių šio šuolio priežasčių – besivystančios technologijos, ypač įkrovimo galia ir greitis. Šiuolaikinius elektromobilius itin greito įkrovimo stotelėse nuo 10 iki 80 proc. įkrauti galima vos per 20 minučių – tiek, kiek užtrunka išgerti puodelį kavos degalinėje. Taip pat rinka tampa palankesnė vartotojui: gamintojai siūlo vis daugiau prieinamų modelių, o sėkmingai susiformavusi antrinė rinka leidžia į elektromobilius persėsti vis platesniam vairuotojų ratui“, – situaciją rinkoje apibendrina E. Balta ir priduria, kad prie elektrinio mobilumo plėtros vis dažniau prisideda ir verslo įmonės.
Paieška archyve
