2022 metų rugsėjį Chrisas Bowenas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka prie visiškai elektrinio pikapo „Ford F-150 Lightning“. Jis šį modelį pavadino „milžiniškai populiariu“ Jungtinėse Valstijose. Tačiau realybė pasirodė esanti visiškai kitokia.
Per ketverius metus tradiciniai „Ford F-150“ su vidaus degimo varikliais elektrinę versiją pardavimais lenkė maždaug trisdešimt kartų. Elektromobilis taip ir netapo masiniu pasirinkimu, nepaisant didžiulių investicijų ir reklamos.
2024 metų gruodį „Ford“ paskelbė nutraukianti elektrinio pikapo gamybą. Sprendimą nulėmė virtinė techninių problemų – nuo degalų nuotėkio ir brokuotų vairų iki situacijų, kai automobiliai galėjo savaime nuriedėti stovėdami.
Šios nesėkmės tapo simboliu vienos didžiausių strateginių klaidų automobilių pramonės istorijoje. JAV energetikos temomis rašantis analitikas Robertas Bryce’as apskaičiavo, kad bendri „Ford“ nuostoliai dėl elektromobilių projekto siekia apie 35 mlrd. JAV dolerių.
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai „Ford“ paskelbė uždaranti 5,8 mlrd. JAV dolerių vertės elektromobilių baterijų gamyklą Kentukyje. Ši gamykla veiklą buvo pradėjusi vos prieš kelis mėnesius, tačiau jau tapo nuostolinga.
Kentukio valstijos valdžia dabar siekia susigrąžinti 250 mln. JAV dolerių lengvatinę paskolą, kuri buvo suteikta siekiant pritraukti šią investiciją. Tai dar vienas ženklas, kaip brangiai kainavo pernelyg optimistinės prognozės.
Panašus „blaivėjimas“ vyksta visoje Vakarų automobilių pramonėje. 2025 metų sausį „General Motors“ pranešė apie 7,1 mlrd. JAV dolerių vertės turto nuvertėjimą, daugiausia susijusį su vangia elektromobilių paklausa.
Pagrindinė bendrovės elektromobilių surinkimo gamykla Orione, Mičigane, grįžo prie visureigių ir pikapų su vidaus degimo varikliais gamybos. Rinka aiškiai parodė, ko vartotojai iš tiesų nori.
„Porsche“ taip pat patyrė smūgį – jos elektromobilių padalinys užfiksavo beveik 2 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Bendrovė skubiai persiorientuoja atgal prie tradicinių variklių.
Dar prieš ketverius metus „Mercedes-Benz“ skelbė sieksianti iki 2030 metų tapti tik elektromobilius gaminančia įmone. Tačiau 2024 metais vidaus degimo varikliais varomų automobilių pardavimai elektromobilius lenkė daugiau nei devynis kartus.
Įstatymų leidėjai, anksčiau kėlę ambicingus elektromobilių tikslus, taip pat keičia kursą. 2024 metų pabaigoje Europos Sąjunga atsisakė planų nuo 2035 metų uždrausti vidaus degimo ir hibridinių automobilių pardavimą.
Šį sprendimą lėmė nuoseklus Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo spaudimas. Jis atvirai įvardijo, kad Vokietijos automobilių pramonės padėtis tapo pavojinga šalies ekonomikai.
Kanadoje situacija panaši. Spaudžiamas automobilių gamintojų, ministras pirmininkas Markas Carney atsisakė elektromobilių pardavimo mandato, pakeisdamas jį lankstesnėmis išmetamųjų dujų normomis.
Vakarų šalių atsitraukimą lėmė ne tik vartotojų vangumas, bet ir geopolitinis realizmas. Europos ir JAV gamintojams tapo itin sunku konkuruoti su Kinijos bendrovėmis tiek kainomis, tiek technologiniu tempu.
Jeigu draudimas vidaus degimo varikliams būtų likęs galioti, Kinija būtų įgijusi precedento neturinčią rinkos galią tiek automobilių, tiek tiekimo grandinių srityje. Tai keltų grėsmę visai Vakarų pramonei.
Atsisakyti technologijos, kurią Europa ir JAV tobulino daugiau nei 125 metus, būtų buvusi ekonominė katastrofa, ypač Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.
Elektromobilių privalomas diegimas gimė iš „Net Zero 2050“ idėjos. Buvo tikima, kad užteks paskelbti tikslą ir nustatyti terminą, o rinka pati prisitaikys.
Buvo manyta, kad vartotojai tiesiog seks šiuo scenarijumi. Tačiau taip neįvyko.
Šiandien vyriausybės tyliai, bet akivaizdžiai traukiasi atgal. Vis labiau suvokiama, kad subsidijos ir mokesčių lengvatos negali priversti žmonių pirkti brangių produktų, kurių jie nenori ar negali patogiai naudoti.
Politika gali padėti, kai sąlygos palankios, tačiau ji negali sukurti paklausos iš nieko. Tai sena politikos klaida – administracinius tikslus supainioti su socialine realybe.
Lėtas elektromobilių plitimas tapo rimta problema ir Chrisui Bowenui. Jo ambicingi planai iki 2030 metų smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį remiasi elgsenos pokyčiais, kurių rinka nepriėmė.
Transporto sektoriaus tarša šį dešimtmetį iš esmės stabilizavosi, o reikšmingas proveržis atrodo vis sunkiau įsivaizduojamas. Tai dar kartą parodo, kad vien skaičiai ir terminai negali pakeisti ekonominės realybės.
Australijos klimato politika šiandien atsidūrė toje pačioje padėtyje kaip ir „Ford“ elektrinis pikapas. Ji labiau grindžiama norais ir deklaracijomis nei realia paklausa ir vartotojų pasirinkimais.
