Temperatūriniai pokyčiai yra patikimi kai kurių automobilio mazgų gedimų
indikatoriai. Iš fizikos yra gerai žinoma, kad esant trinčiai, padidėjus slėgiui bei
vykstant įvairiems cheminiams procesams išsiskiria šiluma, kurios temperatūra
gali keistis plačiame diapazone. Dauguma šių procesų galima aptikti ir
automobilyje. Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti kuro mišinio degimą,
stabdymą, variklio aušinimą ir t. t. Nešiojami bekontakčiai termometrai gali padėti
kontroliuoti visą eilę fizikinių procesų, vykstančių automobilyje ir tokiu būdu aptikti
įvairius gedimus, susijusius su įvairiais temperatūros pokyčiais. Kai kurių
automobilio sistemų diagnostika gali būti komplikuota ir atimti daug laiko.
Panaudojus nekontaktinius infraraudonųjų spindulių termometrus, labai paprastai surandami įvairūs sugedę automobilio mazgai. Pakankamai dažnas reiškinys yra nestabiliai dirbantis variklis. Tam, kad nustatyti, kuris cilindras blogai dirba, užtenka pamatuoti išmetimo kolektoriaus kiekvienos atšakos temperatūrą. Jeigu kurios nors atšakos temperatūra skiriasi 40 °C ir daugiau, tai tas cilindras gali būti nestabilaus darbo priežastimi. Didelė tikimybė, kad gali būti nesandarūs šio cilindro vožtuvai, sugedęs purkštukas ir t. t.
Savaime suprantama, problemos galutiniam išsiaiškinimui reikalingos pagalbinės diagnostikos priemonės. Straipsnio autorius pats tikrino „Ford Transit“ markės automobilį, kurio du viduriniai išmetimo kolektoriaus atšakotuvai turėjo 45 °C žemesnę temperatūrą negu kraštinių cilindrų atšakotuvai. Panaudojus suspaustą orą ir nuotėkio testerį, viduriniuose cilindruose buvo nustatytas nuotėkis, viršijantis 25 % (kompresija visuose cilindruose apytikriai buvo vienoda). Taip buvo nustatytas įsiurbimo vožtuvų nesandarumas, kas ir buvo nestabilaus variklio darbo priežastimi. Atsirandanti žemesnė temperatūra nesunkiai paaiškinama tuo, kad esant nesandariems vožtuvams, degimo procesas vyksta nepilnu pajėgumu, ko išdavoje temperatūra yra žemesnė.
Kitas labai dažnas automobilio gedimas – staigus automobilio galingumo kritimas. Dažnas vairuotojas sako, kad jo automobilis „nustojo traukti“. Šio gedimo priežasčių iš tikrųjų gali būti labai daug. Viena iš jų yra užsikimšęs katalizatorius. Vienas iš būdų nustatyti užsikimšusį katalizatorių yra išmetamų dujų slėgio matavimas išmetimo vamzdyje.
Praktiškai, esant geram katalizatoriui, slėgis išmetimo vamzdyje, priklausomai nuo variklio darbo režimo, gali svyruoti nuo nuo -0,5 iki +0,5 bar. Užsikimšus katalizatoriui, slėgis išauga ir gali būti didesnis, negu 1 bar. Tačiau kai kurių markių automobiliams pamatuoti išmetamų dujų slėgį nėra taip paprasta. Žymiai paprasčiau panaudojus nekontaktinį termometrą yra pamatuoti katalizatoriaus temperatūrą jo įėjime ir išėjime. Esant neužsikimšusiam katalizatoriui, temperatūra išėjime turi būti aukštesnė negu įėjime. Šį temperatūrų skirtumą sąlygoja katalizatoriuje vykstantis katalitinis procesas. Jeigu katalizatorius užsikimšęs, tai katalizatoriaus įėjimo temperatūra yra aukštesnė negu išėjimo temperatūra. Tai nustačius, katalizatorių galima pašalinti.
