Šiuolaikiškai mąstantys įmonių vadovai jau neabejoja, kad „iPhone“ ir „iPad“ platformose kuriamų programėlių ir toliau didės. Todėl, kad ši, kompanijos „Apple“ sukurta, platforma ir toliau populiarės dėka pačių įrenginių, t. y. „iPhone“ ir „iPad“. Gana greitai šių įrenginių kultas pasiekė ir Lietuvą.
Šiuolaikiškai mąstantys įmonių vadovai jau neabejoja, kad „iPhone“ ir „iPad“ platformose kuriamų programėlių ir toliau didės. Todėl, kad ši, kompanijos „Apple“ sukurta, platforma ir toliau populiarės dėka pačių įrenginių, t. y. „iPhone“ ir „iPad“.
Gana greitai šių įrenginių kultas pasiekė ir Lietuvą. Negalime teigti (toli gražu), kad ir Lietuvoje „Apple“ yra masinis reiškinys. Kita vertus, prieš keletą metų daugelis juokėsi iš „Apple“ pavadinimo, tačiau dabar patys užsigeidžia, na, pradžiai bent jau „iPod“ muzikinio grotuvo.
Matydami šias tendencijas, nusprendėme aptarti esamą programėlių padėtį Lietuvoje, t. y. apžvelgti Lietuvos įmones, kurios jau ima taikyti šią technologiją. Kiekviename pavyzdyje pateiksime įmonės patiriamą naudą, kuri daugiausia susijusi su išaugusiu klientų pasitenkinimu, nauju pajamų šaltiniu bei sutaupytomis išlaidomis.
Žiniasklaidos įmonės
Be jokios abejonės, daugiausia programėlių „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiams sukuria žiniasklaidos kompanijos. Ir nesunku suprasti kodėl. Naujienų portalai Lietuvos internetinėje padangėje yra populiariausi pagal lankomumą, tad norint išlaikyti šį rodiklį, neišvengiamai tenka siūlyti savo paslaugas kitais kanalais. Vartotojai juk išrankūs.
Tokių programėlių siūlančiųjų yra labai daug: „Delfi“, „15 minučių“, „Balsas.lt“, „Alfa naujienos“, „Lietuvos rytas“. Mūsų subjektyvia nuomone, geriausias paslaugas siūlo „Alfa naujienos“ bei „Lietuvos rytas“, daugiausia dėl patogumo. Pvz. „Alfa naujienos“ programėlę galima parsisiųsti ir „iPhone“, ir „iPad“ atskirai (tuo tarpu „Delfi.lt“ skirtas tik „iPhone“). Taipogi patikusią naujieną galima pasidalinti su draugais „Facebook’u“ ar pan.
Kita vertus, žiniasklaidos įmones galima skirstyti ir į dar vieną kategoriją – periodinius leidinius, kurie kuria programėles norėdami padidinti savo pardavimų skaičių bei sutaupyti sąnaudas.
Tarkime, žurnalas „Veidas“ turi savo programėlę, kurioje siūlo pirkti leidinį tiesiai joje, vos už 0,79 euro, arba ~2,70 lito. Palyginus su tradicine 4,99 Lt. kaina, apsimoka ir vartotojui, ir „Veidui“, kadangi sutaupomos sąnaudos popieriaus atžvilgiu. Galų gale naudos galima įžvelgti ir visuomenei – juk labai gerai, kad būtų kuo mažiau naudojamas popierius.
Be „Veido“, panašią programėlę turi ir žinomas žurnalas „Žmonės“, kuris taip pat numerį siūlo įsigyti už tą pačią 0,79 euro kainą. Tačiau ši kaina gali pasirodyti didelė, turint omeny, kad parduotuvėse bei spaudos kioskuose žurnalas kainuoja 2,60 Lt., t. y. 10 centų pigiau nei šioje programėlėje.
Bankininkystės sektorius
Antras pagal programėlių skaičių Lietuvoje būtų bankininkystės sektorius. Yra du bankai – „Swedbank“ ir „Ūkio bankas“ – sukūrę savo programėles, kurias panagrinėkime detaliau, nes abi siūlo šiek tiek skirtingą paslaugą.
„Swedbank“ siūlo analogą internetinei bankininkystei, t. y. parsisiuntus šią programėlę galima pasižiūrėti kiek pinigų liko sąskaitoje, pamatyti jos išrašą, atlikti pavedimą, pasižiūrėti valiutų konvertavimo kursus bei dar keletą panašių funkcijų. Tai labai sveikintinas dalykas, kuriuo nauduojuosi ir pats, jau nekalbant apie programėlės patogumą.
Tuo tarpu „Ūkio bankas“ atlieka informacinę funkciją, t. y. gali vos per keletą sekundžių identifikuoti jūsų buvimo vietą (pasitelkiant GPS) bei parodyti artimiausią ŪB bankomatą ar klientų aptarnavimo skyrių. Viskas gražiai ir aiškiai atvaizduojama žemėlapyje. Beje, taip pat programėlėje galima rasti valiutų kursus.
Pastarąją programėlę kūrusi IT verslo paslaugų bendrovė „Metasite Business Solutions“ yra sukūrusi ir dar vieną panašią – „Baltic ATM“. Skirtumas tas, kad joje galima rasti visų bankų bankomatus bei klientų aptarnavimo skyrius, ne tik ŪB (viso 9 bankų). Beje, paiešką galite atlikti ir tarp Latvijos (12) bei Estijos (4) bankų. Dėl to ŪB galėtų truputį ir „pagrūmoti“.
Programėlės kaip naujas verslas
Tačiau klysta manantys, kad programėlės skirtos tik esamiems verslams sustiprinti. Pati programėlė gali būti naujas verslas, ką sėkmingai įrodinėja keletas smulkių Lietuvos įmonių, tarp kurių galite būti ir jūs.
Nustebome, kai knygų kategorijoje aptikome pavadinimą „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai. Lietuviškai“, tarp kūrėjų nurodytas UAB „Realverus“ pavadinimas. Pasidomėję supratome, kad kadaise mums sektas pasakas bandoma perkelti į „iPhone“ bei „iPad“ įrenginius.
Nors išbandyti šios iniciatyvos negalėjome (priežastis – 7 eurai), tačiau tikime, jog nepermokėsite ją atsisiuntę. Kaip nurodoma aprašyme, iliustracijos čia juda, galima istorijų pasiklausyti (ne tik skaityti), pačiam „pakrutinti“ laivo inkarą ir pan. „Tai pirmoji interaktyvi elektroninė lietuviška pasaka“, – išdidžiai skelbia kūrėjai.
Dar vienas geras pavyzdys gali būti anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų žodynas „Anglonas“. Nors taipogi dėl tos pačios priežasties negalėjome išbandyti šios programėlės, pažiūrėjus į kūrėjų pateiktas nuotraukas, akivaizdu, kad programėle lengva naudotis, ji tikrai gali duoti naudos, tuolab, kad viso yra beveik 150 tūkst. žodžių.
Na, o kaip paskutinį pavyzdį pateiksime programėlę „Radio Lithuania Live“, nors ją sukūrė ne lietuviai. Tačiau pažiūrėjus į programėlės nuotraukas, akivaizdu, kad ji labai naudinga (kainuojanti vos 0,79 euro). Joje galima pasirinkti vieną iš trylikos radijo stočių, o grojama daina pasidalinti su draugais „Facebook“ tinkle ar el. paštu.
