Įprastas automobilis šiandien vis labiau panašėja į išmanųjį įrenginį ant ratų – su operacine sistema, programėlių ekosistema ir nuotoliniais atnaujinimais. Gamintojai ne tik varžosi, kas pasiūlys komfortiškesnę ar sklandžiau važiuojančią transporto priemonę, bet ir lenktyniauja informacinių technologijų fronte.
Įprastas automobilis šiandien vis labiau panašėja į išmanųjį įrenginį ant ratų – su operacine sistema, programėlių ekosistema ir nuotoliniais atnaujinimais. Gamintojai ne tik varžosi, kas pasiūlys komfortiškesnę ar sklandžiau važiuojančią transporto priemonę, bet ir lenktyniauja informacinių technologijų fronte. Dirbtinis intelektas, valdymas balsu ir skaitmeniniai asistentai – tai naujosios automobilių pramonės proveržio sritys, kurių vaisius vairuotojai jau raško.
„Mercedes-Benz CLA“ interjeras. Gamintojo nuotr.
Šviežias pavyzdys
Vasarą pristatę ant visiškai naujos technologijų platformos sukurtą elektromobilį CLA, „Mercedes-Benz“ atstovai ne tik pademonstravo moderniausias automobilių technologijas, bet ir praskleidė paslapties šydą nuo daugybę procesų valdančios programinės įrangos šerdies – naujosios operacinės sistemos MB.OS. Pačių vokiečių sukurta „chip-to-cloud“ principo programinė architektūra jungia visas svarbiausias automobilio sritis: informacijos ir pramogų sistemą, pagalbines vairavimo bei komforto funkcijas, elektrinę pavarą ir baterijos įkrovimo valdymą.
Operacinė sistema automobilyje nėra naujovė. Tačiau Vokietijos pramonės flagmano progresas šioje srityje iliustratyvus kalbant apie tai, kur link evoliucionuoja šiuolaikinių automobilių gamyba ir kaip sparčiai nyksta atskirtis tarp mechanikos ir programinio kodo, tampančio visos transporto priemonės visavertėmis „smegenimis“.
Pavyzdžiui, naujoji MB.OS turi tiesioginę prieigą prie visos automobilio elektronikos ir interneto ryšiu jungiasi su „Mercedes-Benz“ duomenų debesija. Todėl naudojant automobilį ir po metų, ar net po penkerių, atnaujintos funkcijos ir optimizacijos bus diegiamos greičiau – nuo balso asistento ir žemėlapių iki energijos valdymo sistemos ar įkrovimo patobulinimų. „Statista“ 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 72 proc. vairuotojų Europoje vertina galimybę gauti programinės įrangos atnaujinimus be apsilankymo servise.
Be to, CLA modelyje naudojamoje naujos kartos informacijos ir pramogų sistemoje MBUX pirmą kartą masinėje automobilių gamyboje integruoti du konkuruojančių bendrovių – „Microsoft“ ir „Google“ – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys pagalbininkai. Taip gamintojas siekia užtikrinti geresnę ir platesnės vairuotojų auditorijos lūkesčius atitinkančią naudojimo patirtį.
Automobilių apžvalgininko Justo Lengvino teigimu, būtent vartotojo patirtis ir yra vienas pagrindinių gamintojų pastangų epicentrų. Tik būdų, kaip išlukštenti iš to kylančias problemas, yra ne vienas.
„Žinoma, gamintojai stengiasi pridėti papildomų funkcionalumų, tačiau drauge vis daugiau žmonių naudoja „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“, taip iš esmės nuimdami didelę dalį galvos skausmo nuo gamintojo pečių. Kita vertus, telefono sąsaja naudojasi ne visi“, – paaiškina „Lietuvos metų automobilio“ konkurso vertinimo komisijos narys.
Svarbiausi žingsniai
Tad kaip gamintojai sprendžia vartotojų patirties gerinimo galvosūkius? Vieną pirmųjų labai svarbių žingsnių dar 2012 m. padarė elektromobilių gamintoja „Tesla“, kuri pasiūlė nuotoliniu būdu atnaujinamą programinę įrangą ir suformavo naują rinkos standartą. Dabar jau daugybė gamintojų tokiu būdu reguliariai įveda naujoves, saugumo ar komforto patobulinimus, o vairuotojams nė neprireikia apsilankyti remonto dirbtuvėse.
Kita sprendimų banga ritosi su gamintojais, nusprendusiais į savo sistemas integruoti „Android Automotive OS“ su „Google“ paslaugomis. Pavyzdžiui, tokį kelią pasirinko giminingos „Volvo“ ir „Polestar“ markės. Jų modeliuose įdiegtos „Google“ ekosistemos programėlės, kurių programine įranga ir atnaujinimais taip pat rūpinasi pati tiekėja.
Tačiau dalis gamintojų nenori perteklinių duomenų mainų ir priklausomybės nuo partnerių, todėl nusprendė kurti savo sistemas. Štai BMW savo „Operating System 9“ pasirinko „Android“ atvirojo kodo platformos pagrindą, tačiau išsaugojo savo dizainą ir valdymą. Tai leido bavarams naudotis „Android“ ekosistemos privalumais be viso „Google“ paslaugų rinkinio.
Savo sistemas kuria ir „Volkswagen“ bei „Stellantis“ grupės. Tokiais sprendimais siekiama atskirti programinę įrangą nuo aparatinės įrangos, kad funkcijas būtų galima diegti greičiau, plačiau ir vienodžiau per visą modelių gamą.
MB.OS šiame kontekste išsiskiria tuo, kad „Mercedes-Benz“ pasilieka operacinės sistemos architektūros kontrolę ir dizainą, bet strategiškai jungia partnerių teikiamus privalumus konkrečiose dalyse – pavyzdžiui, integruoja „Google“ teikiamą dalinį funkcionalumą ir geoduomenis, o iš bendrovės „Nvidia“ pasitelkia skaičiavimo platformas. Pastarosios užtikrina dirbtinio intelekto skaičiavimo rezervą tiek pagalbinėms automobilio sistemoms, tiek būsimai operacinės sistemos funkcijų plėtrai. Visa tai leidžia kurti aukštesnės kokybės vartotojo sąsają.
Automobilis sensta ir... tobulėja
Privalumų skaičius auga, bet pagrindine naujųjų operacinių sistemų stiprybe ekspertai vis dar įvardija jų galimybę nuolat atsinaujinti be papildomų vizitų į remonto dirbtuves ir su tuo susijusių kaštų. Šitaip automobilis ilgiau morališkai nepasensta ir išlaiko didesnę likutinę vertę. Kuo daugiau sričių apima tokia sistema, tuo ilgainiui automobilis gali labiau „patobulėti“.
Naujas transporto priemones nuolat bandantis J. Lengvinas sako, kad geriausią įspūdį pastaruoju metu jam palieka tos operacinės sistemos, kuriose išspręsti anksčiau labiausiai erzindavę dalykai. O vienas pagrindinių kriterijų – paprastumas ir intuityvumas jas naudojant.
„Tam, kad OS man patiktų, pirmiausia turi būti sutvarkyta ir tinkamai sukurta vartotojo sąsaja – aiškūs mygtukai, suprantama, logiška navigacija, sklandus ekrano veikimas. Žinoma, svarbu ir funkcionalumas – kai kurie automobiliai, pavyzdžiui, turi mygtukus pavadinimu „šalta kojoms“ arba „džiovinimas“, ir juos paspaudus įsijungia klimato programa, kuriam laikui įjungianti tam tikrą šildymą, o paskui grįžtanti į ankstesnį režimą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nereikalingas ir perteklinis reikalas, bet pabandęs supratau, kad patogu ir naudinga“, – pastebėjimais dalijasi ekspertas.
Naują automobilį besirenkantiems vairuotojams rekomenduojama išbandyti balso asistentą lietuvių ar anglų kalbomis, pažiūrėti, kaip jis tvarkosi su „įvardink man artimiausią itin greitą įkroviklį“ ar „planuok maršrutą su įkrovimo sustojimais“ užduotimis. Pavyzdžiui, naujoji MB.OS sistema palaiko išplėstinį lokalizavimą, todėl gali veikti lietuvių, latvių ar estų kalbomis.
Taip pat verta patikrinti, ar dominančio modelio navigacija remiasi realiojo laiko duomenimis ir ar automobilis išmaniai parengia bateriją greitajam įkrovimui. Tai maži dalykai, bet ilgainiui jie lemia didelį skirtumą tarp malonių ir malonesnių kelionių.
