Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje žengia į naują etapą – nuo paprastos įkrovimo stotelių plėtros pereinama prie patogesnių atsiskaitymo sprendimų ir vartotojų gyvenimą lengvinančių integruotų sistemų diegimo. Lietuvoje jau važinėja per 17 tūkst. grynųjų elektromobilių, o juos naudojantys verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti augančias galimybes.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje žengia į naują etapą – nuo paprastos įkrovimo stotelių plėtros pereinama prie patogesnių atsiskaitymo sprendimų ir vartotojų gyvenimą lengvinančių integruotų sistemų diegimo. Lietuvoje jau važinėja per 17 tūkst. grynųjų elektromobilių, o juos naudojantys verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti augančias galimybes.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis skaičiuoja, kad vien per praėjusius metus Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius išaugo beveik 50 proc., o šiandien, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie grynųjų 17,3 tūkst. elektromobilių. Nuo 2020 m. pradžios elektromobilių skaičius mūsų šalyje išaugo beveik septynis kartus.
„Panašiu tempu vystėsi ir viešoji įkrovimo infrastruktūra. Jei 2020-ųjų pradžioje mūsų šalyje buvo tik apie 380 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų, tai dabar, bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, jų turime jau beveik 1900. Tai reiškia, kad elektromobilių vairuotojams nebereikia nerimauti, kad senkant energijos atsargoms nepavyks pasiekti kitos įkrovimo stotelės“, – pažymi T. Žilionis.
Sprendimas taupo laiką ir pinigus
Viešasis „Enefit“ įkrovimo tinklas per pastaruosius dvejus metus taip pat išsiplėtė nuo pavienių taškų iki daugiau nei 250 įkroviklių įvairiose šalies vietose. Iki metų pabaigos tinklo įkroviklių skaičių numatoma padvigubinti, papildomą įkrovimo infrastruktūrą įrengiant vairuotojams aktualiausiose vietose nuo regionų iki magistralių ir verslo centrų.
Vis dėlto T. Žilionis pastebi, kad svarbu ne tik įkrovimo infrastruktūros dydis, bet ir ja besinaudojančių vartotojų patirtis, kuri taip pat yra labai reikšminga, skatinant perėjimą prie visiškai elektrinio mobilumo.
„Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtra Lietuvoje pasiekė tą stadiją, kai kiekybę pradeda keisti kokybė. Dabar svarbu ne tik didinti stotelių skaičių, bet ir užtikrinti jų strateginį išdėstymą bei technologinius sprendimus, kurie naudojimąsi elektromobiliais daro paprastesnį ir patogesnį“, – teigia T. Žilionis.
Vienas tokių sprendimų – „Enefit“ verslo klientams neseniai pasiūlyta atidėto mokėjimo galimybė su lanksčia nuolaidų sistema.
„Verslas visada ieško būdų optimizuoti procesus ir sumažinti administracinę naštą. Atidėto mokėjimo sistema leidžia įmonėms gauti vieną mėnesinę sąskaitą su išsamia analitika, vietoj daugybės pavienių mokėjimų, ir individualią kainodarą, geriausiai atitinkančią verslo poreikius Mūsų skaičiavimais, vidutinei įmonei, turinčiai 5-10 elektromobilių, kas mėnesį nuvažiuojančių bent 2 tūkst. kilometrų, šis sprendimas leistų per mėnesį sutaupyti ne tik apie 1000 eurų už įkrovimui suvartotą elektros energiją, bet ir maždaug 8-10 administracinio darbo valandų, kurių prireikia pavienėms sąskaitoms tvarkyti“, – akcentuoja „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas.
Verslo poreikiams – dar daugiau lankstumo
700 elektra varomų transporto priemonių valdančios dalijimosi elektromobiliais platformos „Spark“ direktorius Ignas Brazdauskas sako, kad sparčiai besivystanti įkrovimo infrastruktūra yra esminis veiksnys tolimesniam elektromobilių populiarėjimui: „Džiugu, kad įkrovimo infrastruktūra sparčiai plečiasi – tiek mūsų automobilių priežiūros komanda, tiek patys klientai pastebi nuoseklų situacijos gerėjimą.“
Pasak jo, dar viena greičiausiai įgyvendinamų ir labiausiai verslui reikalingų naujovių – automatinis transporto priemonės atpažinimas įkrovimo stotelėje.
„Vienas greičiausiai įgyvendinamų sprendimų – automobilio automatinis atpažinimas pajungus krautis. Tai leistų paspartinti procesą ir pagerinti klientų patirtį, nes nebereiktų naudoti skirtingų žetonų. Tokie sprendimai jau egzistuoja ir tikimės netrukus atsiras pas visus paslaugų teikėjus“, – teigia I. Brazdauskas.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas T. Žilionis patvirtina, kad technologijų integracijos klausimas tampa vis aktualesnis: „Ateities įkrovimo infrastruktūra bus neatsiejama nuo platesnės energetinės ekosistemos, apimančios ne tik įkrovimo stoteles, bet ir išmanius elektros tinklus, atsinaujinančius energijos šaltinius bei energijos kaupimo technologijas. Verslui tai atvers naujas galimybes ne tik naudotis elektromobiliais, bet ir optimizuoti visą įmonės energijos vartojimą.“
„Spark“ šiuo metu diegia pažangias analitines sistemas, kurios leis ne tik planuoti įkrovimus, bet ir nuspėti paklausą skirtinguose miesto rajonuose.
„Didesnę dalį krovimų atlieka mūsų automobilių priežiūros komanda – dienos metu mums svarbus greitų (DC) stotelių prieinamumas, o naktį, kai automobilių paklausa mažesnė, elektros kaštus optimizuojame dažniau naudodami lėtesnes AC jungtis. Šiuo metu kaip tik diegiame išmanius analitinius sprendimus, kurie leis ne tik optimizuoti krovimo kaštus, bet ir efektyviai paskirstyti automobilius pagal numatomą paklausą atskirose miesto zonose“, – aiškina „Spark“ vadovas.
Jis priduria, kad klientai, kurie automobilius nuomojasi ilgesniam laikotarpiui, dažniau pageidauja įkrovimo stotelių užmiestyje ar miesteliuose, kad galėtų patogiau planuoti savo keliones.
T. Žilionis pažymi, kad „Enefit“ įkrovimo tinklo naudotojai turi galimybę iš anksto rezervuoti įkrovimo stoteles jiems patogioje vietoje. Kaip teigia pašnekovas, dažniausiai įmonės renkasi lėto įkrovimo stoteles, kad galėtų įkrauti savo elektromobilius per naktį. Dauguma šių stotelių įrengtos strategiškai patogiose vietose, kur natūraliai susidaro transporto srautai, ir dažnai jos yra visai šalia verslo centrų ar biurų pastatų.
Be to, dar šiemet ketinama pasiūlyti ir trumpalaikės rezervacijos galimybę, o pradėtas bendradarbiavimas su „Baltic Petroleum“ tinklu, kurio degalinėse diegiamos greitojo įkrovimo stotelės, palengvins gyvenimą verslams, kurių darbuotojai dažnai važinėja užmiestyje.
