Savarankiškai važiuoti sugebančius automobilius Stanfordo universiteto Robotikos laboratorija kuria jau keleri metai. Neseniai jos sukurtas automobilis „Shelly“ pasiekė tokio tipo transporto priemonių greičio rekordą - 224 km/h. Tačiau kitas jų tikslas yra dar ambicingesnis: automobiliu pralėkti iki pat Pikes Peak kalno viršūnės.
Savarankiškai važiuoti sugebančius automobilius Stanfordo universiteto Robotikos laboratorija kuria jau keleri metai. Neseniai jos sukurtas automobilis pasiekė tokio tipo transporto priemonių greičio rekordą - 224km/h („Audi TT-S“ kodinis pavadinimas „Shelly“). Tačiau kitas jų tikslas yra dar ambicingesnis: su „Shelly“ pralėkti iki pat Pikes Peak kalno viršūnės.
GPS ir landšafto informacija „maitinama“ be vairuotojo važiuojanti eksperimentinė „Audi TT-S“ sukurta taip, kad sugebėtų savarankiškai atlikti valdomą slydimą („driftą“) ir sugebėtų po tokio čiuožimo atgauti stabilumą. Gali būti, jog šis automobilis taps automatinių ateities vairavimo sistemų pirmtaku, kurios leis žmonėms sėkmingiau išvengti autoavarijų. „Mes siekiame išsiaiškinti, kaip valdyti automobilį iki pat jo galimybių ribos“, - teigia Palo Alto (JAV) įsikūrusios VW „Electronics Research Lab“ (ERL) vyresnysis inžinierius Ganymed'as Stanek'as, kartu su Stanfordo universiteto mokslininkais kūręs naująjį automobilį. Projekte dalyvauja ta pati komanda, kuri sukūrė „Junior“ - autonominį „VW Passat“, kuris laimėjo antrąją vietą DARPA organizuojamame robotizuotų automobilių lenktynių konkurse 2007 metais.
Naujasis autonominis TT-S gerokai skiriasi nuo „Junior“. „Junior“ sugebėjo analizuoti aplinkos informaciją; jis turėjo videokameras, kurios galėjo matyti objektus ir kelio dangos ypatumus, ir visą šią informaciją jis derino su GPS navigacijos duomenimis. Visos informacijos apdorojimas buvo sudėtingas - mašinos viduje buvo patalpinti du kompiuteriai su „Linux“ operacine sistema ir keturių branduolių „Pentium“ procesoriais, o programa buvo sukurta C ir C++ terpėse.
TT-S „Shelly“ įdiegta kitokia sistema. Čia nėra videokamerų, tik GPS ir mažesnis, mažesnės galios kompiuteris, naudojantis „Sun Java Real Time System“ realaus laiko sistemą. Kodėl? Nepaisant galingų „Junior“ procesorių, į aplinką reaguoti jis sugebėdavo per 20-50 milisekundžių intervalą. TT-S „Shelly“ važinėja daug didesniu greičiu, o lekiant 220 km/h net 20 milisekundžių yra per didelis vėlinimas. „Norėdami kontroliuoti ratus ties sukibimo su kelio danga riba, mums reikia sugebėti reaguoti per kelias milisekundes“, - sako Stanek'as. Būtent tokio laiko pakanka, kad TT-S sureaguotų į pakitusias važiavimo sąlygas. Didžiausias iššūkis transporto priemonės laukia kitais metais, kai kūrėjų komanda su savo kūriniu dalyvaus „Pike's Peak hill climb race“ lenktynėse.
