Vienas pamirštas slaptažodis ar „pakibusi“ programa – ir visos dienos darbas sustoja. Kai nuo IT priklauso beveik kiekvienas įmonės procesas – nuo gamybos iki klientų aptarnavimo – net menkiausias trikdis gali stabdyti visą veiklą. Ir nors įmonės vis daugiau investuoja į technologijas, paradoksas – daugiausia IT problemų vis dar kyla dėl... žmonių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuolatinės IT priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Altic IT“ analizė rodo, kad net ir moderniausi IT ūkiai dažniausiai stringa ne dėl gedimų, o dėl žmogiškų klaidų. O naujausia tendencija – nedidelės IT problemos, pačių darbuotojų sprendžiamos su „ChatGPT“, neretai virsta gerokai rimtesniais sutrikimais.
Dažniausia IT bėda – pamiršti slaptažodžiai
Įdomu tai, kad statistiškai daugiausia IT pagalbos prašymų įmonėse kyla ne dėl rimtų gedimų, o dėl paprastų veiksmų – pamirštų prisijungimų ar užblokuotų paskyrų. Su tuo susiję apie 22 proc. IT visų incidentų.
„Tai gali būti pamirštas slaptažodis, neveikiantis el. paštas ar užblokuotas VPN. Atrodo smulkmena, bet kai prisijungti negali visos komandos nariai, sustoja dauguma veiklos procesų, užsakymų ar net gamyba. Tada „paprasta“ klaida kainuoja brangiai“, – pasakoja „Altic IT“ IT vadovas Aurelijus Tutkus.
Šių problemų daugėja ir dėl griežtėjančių saugumo reikalavimų. Dauguma įmonių naudoja kelių faktorių autentifikaciją (MFA), kuri saugo nuo kibernetinių įsilaužimų, bet padidina prisijungimų sudėtingumą.
Programos stringa dažniau nei kompiuteriai
Kita dažna problema – programinės įrangos trikdžiai. 19 proc. visų incidentų kyla dėl „pakibusių“ ar lėtai veikiančių standartinių programų, pavyzdžiui, „Microsoft Office“. Dar 17 proc. – dėl operacinių sistemų, tokių kaip „Windows“ ar „MacOS“, po atnaujinimų sukeltų klaidų įvairioms verslo programoms.
„Anksčiau IT problemos dažniausiai reiškė sugedusį kompiuterį. Dabar jos – dažniau programinės. Genda ne „geležis”, o sutrinka programų veikimas – buhalterinių, veiklos valdymo, CRM ar ERP sistemų. Fiziniai kompiuterių gedimai sudaro vos 2 proc. visų atvejų – tai rodo, kad įmonės investuoja į savo įrangą“, – sako A. Tutkus.
Įmonės, kurios reguliariai naujina techninę įrangą ir turi paruoštus pakaitinius kompiuterius, patiria dar mažiau trikdžių. Neveikiantis įrenginys šiandien reiškia tiesioginį nuostolį dėl prarastų darbo valandų, todėl rekomenduojama turėti veikiantį pakaitinės įrangos procesą.
Silpnoji grandis – vis dar žmonės
A. Tutkus pasakoja pastebintis ir naują tendenciją – IT problemas, kurias sukelia vartotojai, bandantys IT problemas spręsti su dirbtiniu intelektu.
„Vis dažniau klientai kreipiasi po bandymų „pataisyti“ sistemą „ChatGPT“ patarimais. Deja, dauguma tokių atvejų baigiasi tuo, kad tenka spręsti ne vieną, o kelias naujas problemas“, – šypteli IT ekspertas.
Jo teigimu, remiantis IT sutrikimų analize, dauguma IT problemų kyla ne dėl technologijų, o dėl žmonių – klaidų, skubėjimo ar nepakankamų žinių. Vieni paspaudžia ne tą nuorodą, kiti – neteisingai įveda duomenis, treti – nepasikeičia slaptažodžio laiku.
„Žmogiškojo faktoriaus įtaka klaidoms išlieka, bet mažėja, kai įmonės investuoja į edukaciją. O ir naujesnės technologijos tampa „protingesnės“: nebeleidžia žmogui klysti, arba klaidas pastebi ir ištaiso greičiau. Be to, dažna įmonė automatizuoja besikartojančių klaidų ir jų sukeltų pasekmių bei problemų sprendimą. Mes tą siūlome ir skatiname“, – sako A. Tutkus.
Anksčiau svarbu, kad „veiktų“, dabar – kad „veiktų saugiai“
A. Tutkus pasakoja, kad apskritai per pastarąjį dešimtmetį IT prioritetai stipriai pasikeitė. Anksčiau svarbiausia buvo, kad „viskas veiktų“. Šiandien – kad veiktų saugiai. Prisijungimų, prieigų ir duomenų apsaugos valdymas tapo sudėtingesnis, nes įmonės nori išvengti kibernetinių atakų, be to, turi atitikti griežtėjančius teisinius reikalavimus, tokius kaip NIS2, ar laikytis ISO standartų.
„IT saugumas iš nišinės temos tapo viso verslo atsakomybe. Anksčiau buvo svarbu tiesiog atkurti sistemą po gedimo, dabar svarbiausia – užtikrinti, kad ji išvis nesustotų. Dauguma įmonių turi ne tik planą B, bet ir papildomą planą C – kaip atkurti duomenis, sumažinti žalą ir tęsti veiklą net po didelių kibernetinių atakų“, – pasakoja A. Tutkus.
Pasak jo, nors IT suteikiamos galimybės verslui sparčiai vystosi, veiklos procesai skaitmenizuojami dar labiau, IT sistemų kiekis įmonėse nuolat didėja. Bet dėl tos pačios priežasties vystosi bei tobulėja ir tamsioji pusė – kibernetiniai nusikaltėliai ir jų naudojami kibernetinių atakų tipai. Tad įmonėms tenka saugoti daug daugiau IT sistemų nuo dar sudėtingesnių atakų.
Kaip išvengti IT bėdų? Mažiau gesinti „gaisrus“
IT problemų mastą ir žalą veiklai galima žymiai sumažinti, jei dėmesys skiriamas ne gaisrų gesinimui, o prevencijai. Nuolatinis stebėjimas, IT sistemų, IT infrastruktūros ir kompiuterių profilaktika bei nuolatinė analizė leidžia aptikti problemų priežastis dar prieš joms išsivystant į pasekmes – rimtus incidentus.
„Dėl to rekomenduojame nuolat identifikuoti pasikartojančias IT problemas ir spręsti jų šaknines priežastis, bet ne pasekmes. Apskritai, IT priežiūra įmonėse vis labiau primena techninį automobilio aptarnavimą – reguliarias apžiūras, atnaujinimus ir testus. Įmonės, kurios laiku pasirūpina savo IT ūkiu, taupo ir laiką, ir pinigus“, – sako A. Tutkus.
