Jaunuoliai, kuriems pernai sukako 18 metų, gimė 2004-aisiais – vieno populiariausių socialinių tinklų pasaulyje „Facebook“ įkūrimo metais. Ši karta jau nepažįsta pasaulio be socialinės žiniasklaidos, išmaniųjų įrenginių, akimirksniu pasiekiamos informacijos iš bet kurio pasaulio kampelio ir bendravimo bet kuriuo paros metu. Dar nei vienai kartai informacija nebuvo taip lengvai prieinama. Vis dėlto tyrimai rodo, kad socialinių tinklų platformos, kuriose šie jaunuoliai praleidžia didelę dalį vaikystės, gali kelti grėsmę jų gerovei ir interesams, rašoma „Telia“ pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2022 m. Jungtinės Karalystės vaikų komisarė Rachel de Souza atkreipė dėmesį į vis didėjančią žalingo turinio vaikams internete problemą. Atliktas tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. 8–17 metų vaikų matė netinkamą turinį internete, kuris sukėlė jų nerimą ar liūdesį, apie pusę jų apie žalingą turinį internete niekam nepranešė.
„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun teigia, kad bet koks internete esantis turinys, kuris gali turėti neigiamos įtakos augančio žmogaus psichikai, emocinei ar fizinei sveikatai, yra žalingas. Toks turinys apima smurtinę, pornografinę, sukrečiančią vaizdinę medžiagą, taip pat savęs žalojimą, valgymo sutrikimus skatinančią informaciją, dezinformaciją, neapykantą kurstančius pranešimus bei įvairias patyčių internete formas.
„Toks turinys tarpsta ne tik tamsiuose interneto užkaboriuose, bet dažnai prasiskverbia ir į socialinius tinklus ar populiarias vaizdinio turinio platformas, tokias kaip „YouTube“. Kadangi vaikai yra labai imlūs informacijai, neturi susiformavusių kritinio vertinimo ar savisaugos mechanizmų, tvirtų vertybių, toks turinys jiems gali būti itin kenksmingas ir turėti įtakos mažamečių elgesiui ir pasirinkimams, psichologinei raidai, emocinei būsenai. Todėl tėvų pareiga yra užtikrinti savo vaikams internete maksimaliai saugią aplinką“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Socialiniai tinklai vaikams – ne pati saugiausia aplinka
Anot I. Bimbirytės-Yun, tėvams lengviausia atpažinti akivaizdžias žalingo turinio formas – pornografiją, smurto persmelkus ar sensacingus vaizdus. Jų vyresni vaikai ar paaugliai gali siekti sąmoningai, o mažamečius toks turinys dažnai pasiekia atsitiktinai – spustelėjus netinkamą nuorodą ar dėl netobulų turinio moderavimo mechanizmų socialiniuose tinkluose bei vaizdo įrašų talpinimo platformose.
„Prie žalingo turinio vaikus atvesti ir į jį įklampinti gali socialinių tinklų bei turinio platformų algoritmai, kurie dažnai yra palankūs šokiruojantiems, sensacingiems vaizdams plisti. Šie algoritmai veikia taip, kad peržiūrėjus vieną nepadorų ar smurtu persmelktą vaizdelį, vartotojui jų rodoma dar daugiau. Ribodami vaikų prieigą prie tokio turinio daugelis socialinių tinklų platformų taiko tam tikrą amžiaus cenzą. Visgi jo dažnai nepaisoma, o ir patys tėvai dažnai leidžia jaunesniems vaikams be apribojimų naudotis socialiniais tinklais“, – sako ekspertė.
Pavojus – nesveiką požiūrį į kūną ir mitybą skatinantis turinys
Pasak vaikų saugumo internete specialistės, ypač daug kritikos, o taip pat ir reguliuojančių institucijų dėmesio, sulaukia tarp jaunesnio amžiaus vartotojų populiarius socialinis tinklas „TikTok“. Teigdama, kad ši platforma nesugeba apsaugoti nepilnamečių nuo žalingo turinio ir siekia išnaudoti jų silpnybes, Didžios Britanijos duomenų apsaugos institucija „TikTok“ programėlę vystančiai Kinijos kompanijai „ByteDance“ neseniai skyrė beveik 15 mln. eurų baudą.
„Didelį pasipiktinimą sukėlė tai, kad „TikTok“ algoritmai vaikams skleidžia nesveiką suvokimą apie savo kūną ir žalingus mitybos įpročius propaguojantį turinį. Tai, kad jis pasiekia vaikus, tėvams gali būti sunkiau pastebėti, nes priešingai nei smurtiniai ar pornografiniai vaizdai, įrašai, skatinantys rinktis tam tikras dietas, gėdinantys dėl kūno svorio, išaukštinantys nerealistiškus grožio idealus, kartais yra pateikiami labai nekaltai ir neatkreipia suaugusiųjų dėmesio“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Dėl to, ekspertės teigimu, tėvų pastangos apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio internete neturėtų apsiriboti vien kartas nuo karto žvilgtelėjimu į vaiko telefono ekraną. Anot I. Bimbirytės-Yun, visų pirma, šeimoje reikalinga diskusija, kada ir kokius socialinius tinklus bei platformas vaikams leisti naudoti, kiek smarkiai atžalas kontroliuoti. Siekiant apsaugoti vaikus taip pat svarbu pasidomėti tėvų kontrolės (angl. parental control) nustatymais įrenginiuose bei įrankiais, kurie gali padėti apriboti vaikų prieigą prie tam tikrų programėlių ar žalingo turinio jose.
Interneto bendruomenėse – ne vien nekaltas bendravimas
Anot ekspertės, dar viena palanki terpė vaikams žalingam turiniui plisti ir dalintis yra interneto bendruomenės (angl. online communities), kurios buriasi interneto forumuose ar tokiose platformose kaip „Discord“ bei „Twitch“. Jose vaikai ir paaugliai gali susidurti su patyčiomis, neapykantos kurstymu, ekstremistinėmis idėjomis, kitu nepriimtinu turiniu. Tokios bendruomenės dažnai yra uždaros, jų nariai anoniminiai, todėl tėvams gali būti itin sudėtinga žinoti, kokia informacija jose dalinamasi, kaip bendraujama. Tai, jog buvimas tokiose bendruomenėse vaikui daro žalą, gali išduoti pakitęs jo elgesys, bendravimas.
„Paprastų ir greitų sprendimų žalingo turinio problemai nėra, nes draudimai paaugliui naudotis viena ar kita platforma ar socialiniu tinku dažniausiai neveikia. Pavyzdžiui, jei visi vaiko draugai žaidžia tam tikrą internetinį žaidimą ar bendrauja populiarioje virtualioje platformoje, kuria naudotis tėvai jam draudžia, jaunuolis gali jaustis atskirtas. Be to, ir praktiškai sukontroliuoti, ką 12–16 metų vaikas veikia internete, būtų sudėtinga. Dėl to norint apsaugoti atžalą nuo žalingo turinio interneto bendruomenėse reikalingas bendravimas su vaiku, domėjimasis jo pomėgiais, rūpesčiais. Taip pat svarbu puoselėti atvirumu ir abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius, kalbėtis apie internete tykančius pavojus, mokyti juos atpažinti“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Paieška archyve
