Interneto sparta yra labai sunkiai apibrėžiamas dalykas. Ką sakote, kai jūsų klausia apie ją? Tą, kurią perkate iš interneto paslaugų tiekėjo? Turite pasiskaičiavę pagal „SpeedTest“? O gal kokią kitą spartos matavimo tarnybą? Faktas, kad pliki siunčiamo ir gaunamo srauto spartos skaičiai nepasako visos tiesos nei apie realią spartą naršant, nei apie ryšio kokybę naudojant P2P programas, „Skype“, žiūrint vaizdo transliacijas ir pan.
Į kokius aspektus verta atkreipti dėmesį, matuojant interneto spartą?
- Deklaruojama IPT sparta yra tik orientacijai. 100 mb/s? Tik idealiomis sąlygomis, tik naktį iš pirmadienio į antradienį 4:00, tik tarp Lietuvos serverių – ir tai dar klausimas…
- Sparta Lietuvoje ir užsienyje skiriasi kelis kartus. Ką tik pamatavau, kad Lietuvoje mano darbo kompiuteryje sparta parsisiunčiant yra 8 mb/s, išsiunčiant – 7 mb/s. Užsienyje gi šie skaičiai atitinkamai yra 1,3 mb/s ir 1,9 mb/s.
- Užklausų limitas gali būti svarbesnis už spartą. Visas interneto ryšys yra dalinamas vartotojams, tačiau dalinamas jis įvairiai. Paprastai namų vartotojams yra skiriamas santykinai nedidelis aktyvių jungčių (užklausų) skaičius. Verslo abonentai už internetą moka brangiau, tačiau gauna didesnį užklausų limitą (nes internetas dalinamas vietiniame tinkle daugeliui vartotojų). Kaip pasijunta skirtumas? Siuntimas namuose spartesnis (nedaug užklausų, svarbiausia sparta), o naršymas spartesnis darbe (naršyklė siunčia lygiagrečiai daugybę užklausų, tačiau siunčiamos informacijos kiekis yra santykinai nedidelis).
- Jei dalyvaujate P2P tinkluose, tai išsiuntimo sparta gali būti ne mažiau svarbi už parsiuntimo. Mat dauguma privačių P2P tinklų remiasi pariteto principu (turi išsiųsti bent tiek duomenų, kiek jų parsisiuntei). Neigiamas santykis gresia pašalinimu iš tinklo, o didelė išsiuntimo sparta padeda greičiau už kitus tinklo dalyvius aptarnauti besisiunčiančius ir pagerinti santykį (ratio).
- Trūkinėjimas (jitter) yra svarbus balso pokalbiams ir vaizdo failų (YouTube ar kitų klipų, transliacijų) peržiūrai. Transliacijos trūkinėjimas priklauso tiek nuo IPT paslaugos kokybės, tiek ir nuo kelio internete iki serverio. Kuo daugiau srauto paketų yra nukreipiami per skirtingus maršrutizatorius, tuo didesnė tikimybė, kad jie į jūsų kompiuterį atkeliaus skirtingu metu, apsunkindami srauto informacijos sudėliojimą reikiama tvarka. Jei stringa žiūrimi klipai ar sunkiai sekasi susišnekėti per „Skype“, išmatuokite savo ryšio trūkinėjimus.
- Jei turite labai spartų internetą, spūstis informacijos kanale gali susidaryti ir dėl jūsų technikos kaltės. Šį dalyką taip pat lengva išbandyti: pakanka išmatuoti interneto spartą prisijungus prie maršrutizatoriaus per belaidę anteną ir su tinklo laidu. Mano atveju laidas lenkia „orą“ beveik du kartus, nes maršrutizatorius yra koridoriuje, maždaug už 6-7 metrų nuo kompiuterio. Jei interneto sparta yra beveik ideali, tai nesuspėti gali netgi jūsų diskas! Pavyzdžiui, siunčiant didele sparta 6 GB failą iš 30-ties P2P taškų, kompiuteris gali beveik „užšalti“, nes programa vos spėja rašyti informacijos segmentus į failą. Tokiais atvejais diskų masyvas (RAID) yra didelis privalumas.
Jei norėtume būti tikslesni, turėtume matuoti ne interneto spartą, o visą kompleksą dalykų, apibrėžiamų, kaip, pavyzdžiui, interneto indeksas (II). Aš tikriausiai matuočiau spartą Lietuvoje ir užsienyje, trūkinėjimų ir prarastų paketų skaičių, tinklalapių krovimo laiką (su „Flash“ ir be) 9-tą, 12-tą, 15-tą, 18-tą, 21-ą valandą ir vidurnaktį. Jei matuojama namų interneto sparta, tai paskutiniams trims skaičiams skirčiau x3 indeksą. Ir tik tada bandyčiau gauti labiau realybę atitinkantį indeksą.
Gal galime tokį neformalų II standartą sukurti patys? Jis padėtų lyginti IPT paslaugų kokybę ar įvertinti naudojamą internetą kur kas geriau, nei skaičiai iš reklamos skrajučių ar vien tik „SpeedTest“ rezultatai.
Paieška archyve
