Namuose lyg ir viskas veikia, bet naršyklės neatsidaro, vaizdo įrašai stringa, o vaikai jau trečią kartą šiandien priekaištauja, kad nieko negalima pažiūrėti. Gali atrodyti, kad kaltas tiekėjas ar įrenginys, bet dažnai priežastis slypi visai čia pat.
Kartais problemos šaltinis yra elementari vieta, kurioje padėjote savo maršrutizatorių. Nors „Wi-Fi“ skamba kaip mistinis dalykas, tai tiesiog radijo bangos, kurioms labai svarbu aplinka.
Vieta, kliūtys, net baldų medžiagos – visa tai gali lemti, ar jūsų internetas taps raketa, ar trūkinės kaip 2003 metais. Tačiau net jei maršrutizatoriaus vieta tobula, vis tiek yra daiktų, kuriuos būtina pašalinti iš aplinkos, kitaip signalas silpsta tiesiog akyse. Laikas peržvelgti savo erdvę.
Kaip padėtis lemia ryšio kokybę?
Vietos pasirinkimas – pirmas žingsnis. Jei gyvenate name ar didesniame bute, labai svarbu, kad maršrutizatorius būtų ne kampe, o kuo arčiau erdvių, kur dažniausiai naudojatės internetu – svetainėje, darbo kambaryje ar virtuvėje.
Uždaryti jį į spintelę yra didžiausia klaida. Mediena, ypač kai į ją įeina metalinės detalės, sugeria signalą. Todėl net jei įrenginys puikus – šalia jo tvyros tyla. Antros svarbos dalykas – antenos. Nors dažnai pamirštama, kaip jas nukreipti, tai iš tikrųjų labai svarbu.
Norite aprėpti vieną aukštą? Nukreipkite antenas vertikaliai. Jei jūsų namas turi du aukštus – vieną palikite stačią, kitą pasukite horizontaliai. Tai leis signalui plisti tiek aukštyn, tiek žemyn.
Daiktai, kurie naikina jūsų internetą
Yra daiktų, kurie, atrodo, neturėtų turėti jokios įtakos, bet iš tiesųjie yra tikri „Wi-Fi“ priešai. Pirmiausia – metalas. Bet koks metalinis paviršius šalia maršrutizatoriaus smarkiai mažina signalo sklidimą. Tai gali būti šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, viryklės, netgi metaliniai šviestuvai ar radiatoriai.
Jei maršrutizatorius pastatytas šalia mikrobangų, tikėtina, kad signalas smarkiai susilpnės kiekvieną kartą, kai kažkas šildys maistą. Taip pat žalingi įvairūs smulkūs prietaisai: kavos aparatai, gartraukiai, indaplovės. Šie įrenginiai turi elektromagnetinius laukus, kurie gali trukdyti „Wi-Fi“ veiklai.
O dar viena dažnai nepastebima kliūtis – langai. Ypač jei turite modernius, tonuotus ar nisko emisinius stiklus. Tokios dangos turi metalinių dalelių, kurios atspindi šilumą, bet tuo pačiu ir radijo bangas. Tai reiškia, kad jei jūsų maršrutizatorius stovi šalia lango – dalis signalo tiesiog atsispindi į niekur.
Ką daryti?
Jei norite pajusti tikrą „Wi-Fi“ greitį – perkelkite maršrutizatorių į atvirą erdvę. Venkite jo statyti arti bet kokios buitinės technikos ar metalinių paviršių. Užtikrinkite, kad aplink jį būtų bent pusės metro laisva zona – be baldų, be laidų, be daiktų. Patikrinkite, ar antenos nukreiptos teisingai.
Jei gyvenate per kelis aukštus ar labai ilgoje erdvėje – verta apsvarstyti „Wi-Fi extender“ ar papildomą prieigos tašką. Internetas nebūtinai lėtas dėl jūsų plano. Kartais jį stabdo tiesiog mikrobangų krosnelė ar metalinis stalas – pažvelkite aplink ir išvalykite teritoriją nuo nereikalingų trukdžių. Greitis atsigaus akimirksniu.
Patarimai, kurie padės susigrąžinti stabilų ryšį
Jeigu įtari, kad internetas neveikia tolygiai visose patalpose, nebūtina spėlioti. Galima tiksliai išmatuoti „Wi-Fi“ stiprumą kiekviename namų kampelyje. Tam nereikės jokių sudėtingų prietaisų – tik tavo išmaniojo telefono.
Atsisiųsk tinkamą programėlę
Į savo išmanųjį įrenginį parsisiųsk vieną iš šių programėlių: „WiFi Analyzer“ („Android“), „NetSpot“ arba „AirPort Utility“ („iOS“), „WiFiman“ („Android“ ir „iOS“). Visos jos leidžia matyti signalo stiprumą dB (deciBelais), ir tai yra būdas išmatuoti, kur tiksliai signalas silpsta.
Suprask skaičius: ką reiškia dB?
- -30 dB iki -50 dB – puikus signalas
- -60 dB iki -70 dB – vidutinis, tinkamas kasdieniam naudojimui
- žemiau -80 dB – silpnas signalas, kuris dažnai strigs
Kuo mažesnis skaičius absoliučiai (arčiau nulio) – tuo geriau. -35 dB yra gerai, -85 dB – blogai.
Eik per kambarius su telefone įjungta programėle
Lėtai vaikščiok po namus ir stebėk, kaip kinta signalo stiprumas. Atkreipk dėmesį į vietas, kur signalas šokinėja arba nukrenta žemiau -70 dB – tai silpnos zonos.
Patarimas: išsikviesk vaikus į žaidimą
Paversk tai smagiu žaidimu: duok kiekvienam šeimos nariui po telefoną su ta pačia programėle ir palik užduotį – surask silpniausią „Wi-Fi“ vietą namuose. Laimi tas, kuris randa tašką su didžiausiu dB skaičiumi (artėjančiu prie -90 dB).
Ką daryti, jei aptikai „negyvą zoną“?
Jei paaiškėja, kad tam tikras kambarys visai negauna signalo, pats metas:
- Perkelti maršrutizatorių kuo arčiau namų centro, tuo geriau
- Įsigyti Wi-Fi stiprintuvą arba „mesh“ sistemą
- Pašalinti trukdžius – patraukti metalinius daiktus, išjungti nenaudojamą įrangą aplink
Ir atmink, kad kuo aukščiau pastatytas maršrutizatorius, tuo signalą skleidžia tolygiau. Nebijok eksperimentuoti.
