Vaikai šiandien auga pasaulyje, kuriame išmanusis telefonas dažnai tampa pirmuoju savarankiškumo simboliu. Kartu su šia laisve atsiranda ir pavojų – nuo prieinamo žalingo turinio iki žinučių iš nepažįstamų žmonių, apsimetančių vaikų bendraamžiais. Tad technologijų bendrovės kuria vis daugiau įrankių, padedančių tėvams stebėti ir valdyti vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje. Viena tokių naujovių – „Apple“ pristatyta funkcija, skirta apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo bendravimo: tėvai galės patvirtinti arba atmesti kontaktus, kurie bando užmegzti kontaktą su jų vaiku.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
Skaitmeninė vaikystė – ne tik smagi, bet ir rizikinga
Remiantis 2024 m. Europoje atlikto „Statista“ tyrimo duomenimis, net 43 proc. 10–17 metų vaikų bent kartą buvo gavę žinutę iš nepažįstamo numerio. Ne visi tokie atvejai yra atsitiktiniai – daugėja situacijų, kai suaugę asmenys apsimeta vaikų bendraamžiais tam, kad įgytų jų pasitikėjimą ir lengviau gautų asmeninę informaciją.
Pasak telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, vaikų saugumo tema internete išlieka viena jautriausių, nes grėsmės sparčiai evoliucionuoja.
„Problema – ne vien technologijų prieinamumas. Daug priklauso nuo tėvų – kiek jie nori ir gali skirti laiko vaikų skaitmeniniam saugumui. Nemažai kas nežino, kokios apsaugos priemonės yra pasiekiamos, todėl jų tiesiog nenaudoja. Technologijos tobulėja, bet klausimas – ar mokame jomis tinkamai naudotis“, – teigia D. Povilaitis.
Su kuo bendrauti vaikams – spręs tėvai
Didėjant skaitmeninio saugumo iššūkiams, technologijų bendrovės ieško sprendimų, kaip suteikti tėvams daugiau įrankių aktyviai dalyvauti vaikų virtualiame gyvenime. Vienas naujausių sprendimų – atnaujinta „Apple“ tėvų kontrolės funkcija. Nuo šiol vaikai, naudojantys „iPhone“ išmaniuosius telefonus, galės pradėti susirašinėti su naujais numeriais tik gavę tėvų patvirtinimą.
Kai vaikas bandys parašyti žinutę naujam kontaktui, „Messages“ programėlėje tėvai gaus prašymą, kurį galės patvirtinti arba atmesti. Tokiu būdu sistema leis tėvams anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamo ar pavojingo kontakto. Be to, patobulinta ir „Communication Safety“ funkcijų sritis – dabar taikoma ne tik žinutėms, bet ir „FaceTime“ skambučiams bei nuotraukų albumuose esančiam turiniui. Tai reiškia, kad telefone aktyvavus nustatymus, vaikai bus įspėjami apie galimai netinkamą turinį.
D. Povilaičio teigimu, funkcija bus aktuali tėvams, auginantiems mažesnius vaikus, kurie dar tik mokosi suprasti, kas yra saugus kontaktas. „Tai tikrai naudingas sprendimas, padėsiantis išvengti pačių įvairiausių grėsmių, kurios slypi internetinėje erdvėje – nuo patyčių ar šantažo iki rimtesnių pavojų“, – teigia ekspertas.
Tačiau, anot jo, labai svarbu, kaip ši funkcija vaikams bus pristatyta. Paprastas draudimas ar pranešimų atmetimas gali būti suprastas kaip pasitikėjimo stoka, o tai gali paskatinti vaikus ieškoti būdų apeiti sistemą.
„Tik derinant išmanius saugumo sprendimus su švietimu ir kasdieniais pokalbiais apie interneto rizikas bei atsakingą elgesį, galime sukurti vaikams tikrai saugią skaitmeninę aplinką. Labai rekomenduoju tokiems pokalbiams pasirinkti realias situacijas, apie kurias, tikėtina, vaikai bus girdėję“, – sako D. Povilaitis.
Tėvų sąmoningumas – svarbiausia apsaugos priemonė
Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad net ir pažangiausios technologijos negali garantuoti visiško saugumo – sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip pasiekti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tarp kurių – vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės.
„Visgi, kuo daugiau tokių barjerų kaip įvairios apsaugos funkcijos, tuo sunkiau piktavaliams įgyvendinti savo ketinimus. Jei bent vienas duris jiems užkirsime ir apsunkinsime jų darbą – tai jau gali apsaugoti kažką nuo nemalonios ar pavojingos patirties“, – sako D. Povilaitis.
Pašnekovo teigimu, prie skaitmeninio saugumo stiprinimo reikšmingai prisideda ir telekomunikacijų bendrovės. Pavyzdžiui, jos diegia pažangias saugumo priemones – ugniasienes, kurios filtruoja įtartinus numerius bei atpažįsta skambučius, apsimetančius vietiniais, nors iš tikrųjų yra gaunami iš užsienio. Sprendimai jau stabdo daug atakų, bet juos reikia toliau tobulinti, nes sukčiai tampa vis išradingesni.
Tačiau, pasak eksperto, pažangios apsaugos technologijos gali pasitarnauti tik tada, kai patys tėvai sąmoningai įsitraukia, domisi ir jomis naudojasi.
„Siekiant stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, domėtis apsaugos technologijomis turėtų būti tėvų pareiga. Bet kokia nauja saugumo funkcija kartu gali būti pretekstas pokalbiui su vaiku, pavyzdžiui, kaip dažnai jam parašo svetimi kontaktai per žaidimų platformas ar socialinius tinklus, išsiaiškinant, ar vaikas jiems atsako. Vaikų skaitmeninis raštingumas didėja proporcingai su laiku, kurį mes, suaugę investuojame į jų tobulėjimą“, – apibendrina D. Povilaitis.
