Nors 7 iš 10 tėvų Lietuvoje nemato pavojaus duoti telefoną vaikui iki dešimties, ekspertai skambina pavojaus varpais dėl realių grėsmių. Kol Europoje plinta socialinių tinklų draudimai, Lietuvos ekspertai ragina tėvus nelaukti sprendimų „iš viršaus“, o imtis iniciatyvos patiems. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pabrėžia, kad vienas iš veiksmingiausių būdų ugdyti vaikų kritinį mąstymą ir atsakomybę – rodyti jiems pavyzdį per tėvų elgesį internete.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ribojimas – tik dalis sprendimo
„Laiko ir turinio ribojimai, filtrai yra sauganti, būtina pagalba, kol vaikas subręs pats atpažinti pavojus internete. Svarbiausia yra nuosekliai mokyti sąmoningumo naudojantis išmaniosiomis technologijomis“, – pabrėžia J. Markeliūnė.
Anot jos, norint, kad vaikai suprastų, kur slepiasi pavojai internete, su jais yra būtina nuolat apie tai kalbėtis. Ir vienas iš veiksmingiausių būdų ugdant vaikų kritinį mąstymą ir sąmoningumą, pasak specialistės, rodyti jiems gerą pavyzdį artimiausioje aplinkoje.
„Jeigu vaikas nuolat mato į telefoną įsmeigtą tėvų žvilgsnį, arba stebi vieną iš tėvų didelę dalį laiko praleidžiant ginčuose socialiniuose tinkluose, natūralu, kad jis nepriims rimtai pokalbių apie saugų ir atsakingą elgesį internete“, – sako skaitmeninės įtraukties vadovė.
70 proc. tėvų klysta: kada telefonas vaikui tampa pavojingas?
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė atkreipia dėmesį į pavojingą atotrūkį tarp visuomenės nuomonės ir realybės. Lietuvos gyventojų apklausos atskleidžia, kad apie 70 proc. žmonių mano, jog vaikui iki dešimties jau galima leisti turėti išmanųjį. Šis požiūris rodo, kad didelė dalis vaikų atsiduria akistatoje su realiais pavojais – priklausomybė ir žala raidai yra smarkiai nuvertinami.
„Iš patirties dirbant su šeimomis matome, kad daugelis iki šiol nežino, kokios yra rizikos vaikams, jungiantis prie ekranų. Dažnas mano, kad mažamečiams turėti telefoną ir paskyrą socialiniuose tinkluose – normalu. Tėvai nesupranta, kad tokio amžiaus vaikai susiduria su iššūkiais, kuriems dar yra nepasiruošę“, – teigia ji.
Abi pašnekovės sutaria: siekiant kurti saugią skaitmeninę aplinką vaikams, būtinas bendras visų grandžių įsitraukimas – šeimos, mokyklos, technologijų sektoriaus.
„Internetas yra mūsų visų bendras laukas, todėl ir atsakomybė už vaikų saugumą bei sąmoningumą tenka visiems. Šeimos ir mokyklos turi kalbėtis, dalintis žiniomis, iššūkiais, patirtimi. Mokyklos gali įtraukti tėvus į edukacinius užsiėmimus. Lygiai taip pat labai svarbus ir technologijų sektoriaus vaidmuo. Platformos ir įrankiai, kuriais naudojasi vaikai, turi būti maksimaliai saugūs, su tinkamais filtrais, aiškiais privatumo nustatymais, vaikams pritaikytais sprendimais“, – sako J. Markeliūnė.
Slaptas ginklas prieš interneto baubus
Skaitmeninės įtraukties vadovė teigia, kad kuriant saugesnę aplinką vaikams aktyviai įsitraukia ir telekomunikacijų sektorius. Vienas iš tokių įrankių – „Telia“ iniciatyva sukurtas specialus nemokamas žaidimas „Spoofy“, kuriame vaikai praktiškai mokosi atpažinti pavojingas situacijas ir priimti saugius sprendimus.
Žaisdami jie įsitraukia į realiomis situacijomis paremtus scenarijus, kuriuose turi pasirinkti tinkamą elgesio būdą – taip saugumo įgūdžiai lavinami natūraliai, žaismingai ir efektyviai.
Skaitmeninės etikos centro vadovė išskiria du esminius principus, padedant apsaugoti vaikus internete: domėtis, ką vaikas veikia internete, ir kurti bei stiprinti ryšį su vaiku realybėje.
Paieška archyve
