Naujienos žmones pasiekia per televizorių, radiją, laikraščius, švieslentes gatvėse ir augantį skaičių socialinių tinklų platformų telefone. Visame informacijos sraute greičiausiai jums iš tikrųjų reikalingos tik kelios žinutės, o visa kita – dažnai nėra aktualu. Dr. Inga Truskauskaitė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, psichologijos mokslų daktarė, paaiškina, kodėl informacinis triukšmas apsunkina sprendimų priėmimą. O Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kaip sumažinti informacijos kiekį išmaniajame telefone.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kelia stresą, skatina elgtis impulsyviai
Ilgalaikis informacijos triukšmas gali smarkiai paveikti psichologinę sveikatą. Kartu su VU parengtas, „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas* apie Lietuvos gyventojų emocinį atsparumą parodė, kad net du iš trijų (69 proc.) lietuvių patiria didelį stresą. Pasak dr. I. Truskauskaitės, tai gali būti susiję su kasdieniu informaciniu triukšmu. Nuolatinis informacijos srautas apkrauna nervų sistemą, iššaukia įtampą ir stresą. Užsitęsęs stresas gali sukelti nerimo sutrikimų ar depresijos požymių, kurie gali pasireikšti nuotaikos svyravimais ar motyvacijos sumažėjimu.
„Informacijos triukšmas reikšmingai apsunkina sprendimų priėmimo procesą, nes pernelyg daug žinučių perkrauna žmogaus mąstymo sistemas. Kai smegenys gauna per daug stimulų, jos pradeda veikti neefektyviai. Tampa sunkiau išskirti prioritetus ir įvertinti alternatyvas. Ši priežastis skatina žmones priimti ne pačius geriausius, o tiesiog pakankamus, kartais ir visai nenaudingus – impulsyvius sprendimus“, – paaiškina dr. I. Truskauskaitė.
Pasak jos, kasdien žmonės susiduria su milžinišku informacijos srautu, kuris gerokai viršija smegenų gebėjimą efektyviai apdoroti ir įsisavinti informaciją. Informacijos apkrovos sukeltos neigiamos emocijos gali paskatinti žmogų rinktis greitą, bet nebūtinai geriausią išeitį, taip siekiant sumažinti patiriamą diskomfortą. Be to, nerimas ir baimė siaurina dėmesio lauką, todėl tampa sunkiau įvertinti visas galimas alternatyvas.
Kaip susikaupti?
Socialiniai tinklai, kaip vienas iš pagrindinių informacijos kanalų, iš dalies prisideda prie informacijos pertekliaus. Nuolatinis naujienų tikrinimas ir lyginimasis su kitais silpnina žmonių įgūdžius efektyviai filtruoti informaciją.
„Gali pakakti vos 10 minučių peržiūrėti savo telefoną, kad gerokai pagerėtų jūsų santykis su išmaniuoju. Pirmiausia, svarbu aiškiai apibrėžti, kokią informaciją norite gauti ir kokios naujienos jums iš tiesų svarbios. Pavyzdžiui, jei sekate daugybę skirtingų puslapių, paklauskite savęs, ar jie atitinka jūsų tikslą – sužinoti aktualijas, ar, tarkime, atrasti naujos muzikos, receptų ar juokelių“, – pataria J. Antropik.
Anot „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, taip pat verta valdyti ir pranešimus, kuriuos gaunate ne tik iš socialinių medijų bet ir kalendoriaus, el. pašto ir kitų programėlių. Tam tik tokios nemokamos aplikacijos kaip „Filter Box Notification Manager“ arba „Buzzkill“, kurios padeda sumažinti nereikalingų pranešimų (angl. notifications) srautą.
VU docentė, dr. I. Truskauskaitė priduria, kad informacinio triukšmo poveikį taip pat sumažina dėmesingumo praktikos. Jos moko sąmoningai nukreipti dėmesį ir atpažinti, kai jis nevalingai nukrypsta.
„Veiksmingi metodai taip pat apima reguliarias pertraukas nuo informacijos srauto, fizinį aktyvumą ir kūrybinę veiklą: šokį, dailę ar muziką. Tai tarsi perjungia smegenis į kitą veiklos režimą. Ypač efektyvios yra praktikos, orientuotos į kūno sąmoningumą. Kai judame stebėdami save ar atliekame lėtus, apgalvotus judesius, dėmesys natūraliai persikelia nuo minčių srauto į kūno pojūčius, o tai leidžia efektyviai išvalyti galvą ir atkurti vidinę pusiausvyrą“, – sako psichologė.
* Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
Paieška archyve
