Darbuotojams suteikiami išmanieji telefonai turėtų būti skirti darbui, bet praktikoje, žinoma, pasitaiko visko. Vieni darbo telefonais tvarko asmeninius reikalus, kiti skambina giminaičiams į užsienį, o treti įsigudrina ir brangiai atsieinančių papildomų paslaugų užsakyti. Personalo specialistė atskleidžia, kaip nepiktnaudžiauti darbo telefonu ir kokie gali būti susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Daugelis organizacijų linkusios darbuotojams suteikti išmaniuosius telefonus, kaip ir kitus darbui reikalingus įrenginius. Vis dėlto, kaip ir kokiais tikslais darbui skirtas telefonas bus naudojamas, priklauso ne tik nuo darbuotojo sąmoningumo, bet ir nuo organizacijoje veikiančių susitarimų bei įdiegtų saugumo praktikų“, – pasakoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak pašnekovės, įprastai įmonės turi vidaus tvarkas ir taisykles, į kurias įtraukiama, kokie veiksmai yra leistini ar draudžiami naudojant darbui suteiktą įrangą.
„Darbdavys turi pilną teisę nustatyti, ką darbuotojai gali daryti su jiems duotais darbo telefonais, nes pastarieji paprastai yra įmonės nuosavybė. Pavyzdžiui, vienu metu buvo populiaru drausti darbuotojams naudoti „TikTok“ programėlę darbo telefonuose. Kai kuriose Vakarų šalyse, ypač viešajame sektoriuje, dalies kiniškų programėlių naudojimas yra griežtai draudžiamas. Jei organizacija neaprašo taisyklių ir neturi susitarimų su darbuotoju, rizikuojama, kad netinkamai naudojamas darbo telefonas gali kelti pavojų verslo duomenų saugumui, taip pat išpūsti kaštus už ryšio paslaugas“, – vardija E. Staniulionė.
Tarp tokių papildomų paslaugų – automobilio parkavimo mokestis, kuris gali gerokai padidinti sąskaitą, taip pat visi atsiskaitymai per mobiliojo ryšio tiekėją. Būna, kad žmonės telefonu perka įvairias programėles bei paslaugas, kurių sąskaitos vėliau atkeliauja kartu su bendra ryšio paslaugų sąskaita.
Apriboti gali padėti ir technologijos
Personalo ekspertės teigimu, be vidaus tvarkos taisyklių darbdaviai gali pasitelkti ir technologinius sprendimus, kurie apribotų neleistinus veiksmus su darbui skirtais įrenginiais.
„Telefone galima sukurti dvi skirtingas aplinkas – darbo ir asmeninę. Galima nustatyti, kokias programėles galima diegti, kaip galima elgtis su įvairiais dokumentais, pavyzdžiui, leidžiama tik peržiūrėti, bet negalima daryti ekrano kopijų ir panašiai. Tokiu būdu darbdavys valdo duomenų nutekėjimo rizikas“, – sako E. Staniulionė bei priduria, kad ir ryšio tiekėjas kliento pageidavimu gali nustatyti tam tikrus papildomų paslaugų įsigijimo ribojimus.
Skambučiai mamai ar giminaičiams užsienyje darbo telefonu nėra didelė problema tol, kol neišpučia sąskaitų už ryšio paslaugas.
„Jei darbo telefoną naudojate skambinti ne tik darbo reikalais, verta atsiminti, kad darbdavys gali bet kada peržiūrėti sąskaitą. Ilgi, dažnai pasikartojantys skambučiai į tolimas šalis, ypač už Europos Sąjungos ribų, gali kelti klausimų ne tik dėl kaštų, bet ir produktyvumo. Ypač, jei jūsų darbo pobūdis neturi nieko bendro su aktyviu bendravimu užsienyje“, – šypteli E. Staniulionė.
Parama – asmenine iniciatyva
Į organizacijos vidaus tvarkos taisykles verta įtraukti ir tai, kaip darbe apmokamos papildomos ryšio paslaugos: automobilio parkavimo mokestis, įvairios loterijos, aukojimai paramos iniciatyvoms ir kita.
„Tarkime, apmokėti už automobilio parkavimą telefonu gali būti leidžiama – taip patogiau pačiam darbdaviui, nes nebereikia papildomų programėlių, atskirų sutarčių su paslaugų tiekėjais. Tačiau visos kitos paslaugos, kaip žvejo bilietas ar skambutis paramos fondui, nėra susijusios su darbo atsakomybėmis. Tokias išlaidas paprastai tenka padengti pačiam darbuotojui“, – sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
E. Staniulionė atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija įmonės telefonu teikiamą paramą laiko neleidžiamais atskaitymais – juridinių asmenų parama turi būti įforminama paramos teikimo sutartimi bei paramos priėmimo-perdavimo aktu ar kitais dokumentais.
„Atskirti asmeninius poreikius nuo darbo galima naudojant ir dvi SIM korteles tame pačiame įrenginyje. Šiuo metu net nereikia turėti fizinės SIM kortelės, galima naudoti virtualią SIM kortelę – eSIM. Galiausiai, net jei darbo telefonas naudojamas ir asmeninėms reikmėms, reikia išlikti budriems ir nepamiršti elementaraus saugumo taisyklių: nespausti ant nepatikimų nuorodų, nenaršyti kenkėjiškose interneto svetainėse“, – pataria E. Staniulionė.
Paieška archyve
