Socialiniai tinklai šiandien yra pilni įvairių reklamų ir „targetingas“ daugeliui jau nebėra naujiena. Internetinėje parduotuvėje peržiūrėjus įvairias prekes – kitą dieną išvysti jų reklamą „Facebook“ ar „Instagram“ jau yra įprasta ir visiškai nebestebina. Tačiau pasitaiko atvejų, kai socialiniuose tinkluose pasirodo tų prekių reklamos, apie kurias, regis, tik pagalvojome ar pasikalbėjome su kolega ir internete neieškojome.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Daugelis yra tai patyrę, bet mažai kas žino, kad tai vyksta dėl to, kad mobiliosios programėlės turi daug daugiau duomenų apie mus nei įprastai galvojame, – pranešime žiniasklaidai teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkas Mindaugas Beniušis.
Taigi, klausimas į kurį visi nori gauti atsakymą – ar mano telefonas klauso mano pokalbių? Atsakymas – tikriausiai taip ir dažniausiai mes patys tai leidžiame.
Žinoma, savaime tai tikrai ne visada yra blogai. Virtualūs asistentai „Siri“, „Alexa“, „Google“ ir kt. klausosi mūsų pokalbių tam, kad prireikus pagelbėtų – paleistų norimą muziką, priimtų skambučius ar žinutes, išsaugotų padiktuotus užrašus, teiktų personalizuotus pasiūlymus ar atsakymus į įvairius klausimus. Natūralu, kad tvarkant šią informaciją gauname rezultatus, įskaitant ir reklamas, kurie yra pritaikyti konkrečiam asmeniui – taip yra užtikrinamas ir geresnis pačių programų veikimas bei reklamos efektyvumas.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nežiūrint galima suteikti visus leidimus programėlėms, kurių jos prašo. Jei programėlė tinkamai neužtikrina jūsų duomenų saugumo, kyla rizika, kad duomenys pateks į netinkamas rankas, tai gali suteikti ne tik nepatogumų, bet ir realių grėsmių – gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų, pomėgių, įpročių atskleidimą.
Štai neseniai daug dėmesio susilaukė populiari „Life360“ programėlė, kurią tėvai naudojo stebėti savo vaikų buvimo vietą. Pasirodo, kad naudotojų lokacijos duomenys buvo slapta pardavinėjami ir dėl to programėlės savininkams buvo pareikštas grupinis ieškinys. Tai būtų itin rimtas ir didelio masto pažeidimas, mat programėlė turi daugiau nei 33 mln. naudotojų.
Nors su tokiu dideliu duomenų kiekiu galima padaryti gerų dalykų – užtikrinti nepilnamečių asmenų saugumą, žinoti, kur yra tavo artimieji ir pan., vis dėlto jie gali patekti ir į nesąžiningų asmenų rankas – lygiai taip pat nepilnamečių lokacijos duomenys gali būti atskleisti ir pavojingiems asmenims, kurie tuos duomenis gali panaudoti nusikalstamais ar kitais neteisėtais tikslais.
Pasirūpinkite savo privatumu
Šiais laikais yra itin svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų asmens duomenimis bei sugebėti tai valdyti. Targetingas dažnai yra patogus, tačiau privatumo nebuvimas gali sukelti nemalonių situacijų – tapatybės vagystė, persekiojimas, jautrios informacijos paviešinimas ir t.t.
Kuo daugiau duomenų turima apie konkretų asmenį, tuo tiksliau galima jį apibūdinti ir netgi nuspėti jo elgesį. Todėl būtina aktyviai domėtis ir suprasti, kam ir kodėl duodame savo duomenis ir jei duomenų gavėjas yra nepatikimas ar prašomi duomenys yra pertekliniai, verta užduoti klausimą – ar apskritai noriu atskleisti šią informaciją apie save?
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) neseniai išleido gaires, kaip reikėtų saugiau naudotis kiekvieno kišenėse esančiais išmaniaisiais:
- Siųskitės programėles tik iš oficialių aplikacijų platformų („Google Play“, „App Store“ ir pan.);
- Peržiūrėkite, ar tikrai naudojate visas turimas programėles, nenaudojamas ištrinkite;
- Atidžiai peržiūrėkite, ar tikrai reikia duotis visus leidimus, kurių programėlė prašo. Pavyzdžiui, ar susirašinėjimo aplikacijai tikrai reikia prieigos prie jūsų lokacijos, kontaktų knygos ar mikrofono?
- Lokacijos dalinimąsi įjunkite tik tada, kai tai padaryti būtina ir išjunkti, jei konkrečiai programėlei jos nereikia. Tai galima padaryti pasirenkant „klausti kaskart“ arba „neleisti“);
Na, o įdomumo dėlei visuomet galima paprašyti ir vienos iš jūsų dažnai naudojamų aplikacijų valdytojų pateikti duomenis apie jus ir jie privalo tokį prašymą patenkinti – rezultatai tikrai nustebins.
Pavyzdžiui, „Facebook“ man paprašius pateikė net 22 gigabaitus duomenų – ten pateko ne tik visi mano susirašinėjimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, skelbimai, įrašai, bet ir labai tiksli gyvenamoji vieta, paieškos, iš kur ir kada prisijungta prie paskyros, mano rinkimų apygarda, pamėgti ir nebemėgstami puslapiai, pirkimai ir mokėjimai, kuriose grupėse buvau aktyviausias bei daug kitos informacijos.
Taigi, ar toks duomenų kiekis neramina? Matyt, kiekvienas turi spręsti pats.
Paieška archyve
