Neretas tautietis pastebi, kad jų išmaniuosiuose įrenginiuose atsiranda reklamų apie neseniai kalbėtus dalykus. Pavyzdžiui, vienai porai pavadinus savo šunį Lego vardu, netrukus jų telefonuose pradėjo rodytis įvairūs „Lego“ žaislų pasiūlymai. Ar tai reiškia, kad telefonas mūsų klausosi?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) Inovacijų ir mokymo skyriaus vedėjas Tautvydas Bakšys LRT RADIJUI aiškina, kad šiuo metu techninių galimybių pasiklausyti, ką kalba vartotojai, yra, tačiau tyrimai rodo, jog tokia praktika programėlės be žmogaus sutikimo neužsiima.
„Techninės galimybės iš vartotojo kalbos pateikti tikslines reklamas egzistuoja, tačiau, saugant vartotojų duomenų privatumą, [tai] yra griežtai reglamentuojama Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir kitais duomenų apsaugos mechanizmais.
(...) 2018 m. buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar mobiliosios aplikacijos paslapčia klausosi vartotojų. Buvo išnagrinėta 9 tūkst. tuo metu populiarių aplikacijų, turinčių prieigą prie telefono mikrofono. Šio tyrimo metu nebuvo nustatyta atvejų, kada aplikacijos netikėtai įjungtų mikrofoną arba siųstų garsą, kai to daryti vartotojas neprašė“, – teigia pašnekovas.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto, situacijoms, kuomet pakalbėjus apie tam tikrą prekę ar paslaugą, jos reklama po kiek laiko pasirodo mūsų ekranuose, yra kitas paaiškinimas. T. Bakšys sako, jog tai lemia ne slaptas vartotojo pasiklausymas, o pritaikymas kitų jo asmens duomenų, kaupiamų tikslinei reklamai vykdyti.
„Sakykime, jums neseniai sutiktas žmogus papasakojo apie naują produktą, kurį tas žmogus įsigijo, naudoja ir yra patenkintas. Turbūt tas žmogus, prieš įsigydamas tą produktą, internete apie tą produktą naršė, domėjosi, (...) gal po to kokių priedų įsigijo, galbūt dar kokį komentarą parašė. Viską tos internetinės sistemos, platformos apie tai žino, nes tai yra jų duona.
Na, ir tas žmogus, susitikęs su jumis, apie tą daiktą (...) pakalbėjo. Visai nebūtina (...) įrašinėti jūsų pokalbio, kad su dabartinėmis technologijomis būtų nustatytas faktas, kad tas žmogus su jumis buvo, netoliese. Dabartinės galimybės leidžia rinkti informaciją apie žmogaus GPS koordinates, kitaip sakant, apie geolokaciją, ir jau sistemos žino, kad, (...) jūs buvote netoli vienas kito. Tai yra puikus indikatorius tikslinės reklamos sistemoms. (...) Jeigu jūs atitinkate to produkto demografinius duomenis, visai tikėtina, kad artimiausiu metu jums bus pateikta reklama“, – dėsto NKSC specialistas.
Kaip aiškina ekspertas, tikslinės reklamos technologiją programėlės pasitelkia tam, kad „renkant duomenis apie žmogaus naršymo istoriją, paieškos užklausas, veiklą socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje, vartotojui [būtų] pateikiamos reklamos, labiausiai atspindinčios jo interesus“.
T. Bakšys pažymi, kad vidutiniškai per dieną internete žmogus gali pamatyti nuo 4 iki 10 tūkst. reklamos įrašų. O kadangi jų yra tiek daug, į juos atkreipiame dėmesį tik tuomet, kai jie mums pasirodo itin aktualūs.
Pašnekovas pasakoja, kad spektras informacijos, kurią platformos yra sukaupusios apie vartotoją, yra išties platus. Jis apima tiek žmogaus amžiaus grupę, tiek lytį, tiek geografinę vietovę ir pomėgius. Visgi prieigos prie kai kurių duomenų, pavyzdžiui, savo buvimo vietos, programėlėms galima ir nesuteikti. Kibernetinio saugumo ekspertas sako, kad pasitikrinti, ar aplikacija mato tokią informaciją apie jus, galima bet kada.
„Kiekviena aplikacija turi galimybę peržiūrėti jai suteiktus leidimus. Reikėtų eiti į tos aplikacijos meniu ir pasižiūrėti, kokie leidimai buvo suteikti“, – tvirtina NKSC atstovas.
Specialistas rekomenduoja tokia įrenginio „higiena“ užsiimti reguliariai. Anot jo, tai ypač aktualu šių dienų kontekste, kada fiksuojama vis daugiau bandymų piktybiškai išnaudoti vartotojų asmens duomenis.
„Labai svarbu yra šiai dienai tai daryti, žinant, kad yra vykdomas Rusijos karas Ukrainoje. Kibernetiniai tyrėjai yra pastebėję, kad aktyvumas Rusijos kuriamų žalingų aplikacijų, kurios gali šnipinėti žmones, kurios iš tikrųjų gali įrašinėti žmones, kaupti duomenis, siųsti į jų serverius, kurios gali užvaldyti mobiliuosius įrenginius, jų skaičius tiktai auga. Todėl labai svarbu yra tiesiog peržiūrėti turimas aplikacijas ir pasvarstyti, ar tikrai tos aplikacijos, kurias vartotojas turi, yra reikalingos“, – patarimais dalinasi kibernetinio saugumo ekspertas.
Anot jo, NKSC atliktas tyrimas parodė, kad neretai tokios šnipinėjimui skirtos programėlės bando savo išvaizda imituoti originalias aplikacijas. Visgi prie jų prikabinami įvairūs virusai, galintys „užkrėsti“ vartotojų įrenginius. Dėl to T. Bakšys rekomenduoja aplikacijas atsisiųsti tik iš originalių internetinių parduotuvių.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
Paieška archyve
