Neseniai kibernetinio saugumo įmonės „NordVPN“ atlikta apklausa parodė, kad 67 % lietuvių drauge su savimi į tualetą nešasi mobilųjį telefoną. Šis skaičius viršija bendrą visų apklaustų šalių vidurkį. Net jei didžioji dauguma lietuvių tualete skaito arba klauso naujienas (45 %), retas susimąsto apie internete slypinčius pavojus ir programišių kuriamas pinkles paviešinti telefone turimą arba naršomą informaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Iš visų apklaustų šalių skaičiai rodo, kad lietuviams telefonas tualete yra svarbus, ypatingai naujienų skaitymui ar klausymui. Tai patvirtina ir prieš tai mūsų įmonės atliktas tyrimas, parodęs, jog lietuviai internete praleidžia daugiau nei 25 metus, o tai yra trečdalis jų gyvenimo“, teigia Justina Tamulevičiūtė, „NordVPN“ saugumo internete ekspertė. „Nepaisant to, kad dauguma žmonių įvardina mobiliuosius kaip įrenginius, labiausiai sekančius jų virtualius veiksmus, lietuviai vis dar nėra išsiugdę gerų įpročių savo skaitmeninio gyvenimo saugumui užtikrinti“, prideda J. Tamulevičiūtė.
Naujienų skaitymas ir naršymas socialinėse medijose — populiariausios lietuvių veiklos tualete
Dauguma lietuvių pripažįsta, jog didžioji dalis jų laiko tualete su telefonu rankose yra praleidžiama naujienų skaitymui ar klausymui (45 %), šioje kategorijoje lietuviai nusileidžia tik vokiečiams, kurių pusė apklaustųjų renkasi būtent šį užsiėmimą. Atlikinėdami gamtinius reikalus, lietuviai taip pat mėgsta naršyti socialiniuose tinkluose (37 %), žaisti žaidimus (28 %) bei skambinti arba susirašinėti su bičiuliais (25%).
Tarp kitų veiklų, lietuviai yra taipogi aktyvūs tikrinant darbinį el. paštą arba darbui skirtus įrankius, tokius kaip „Slack“ ar „Microsoft Teams“ (24 %). Jie taip pat žiūri video klipus, filmus ar televizijos programas (15 %).
„Nenustebino, kad didelė dalis lietuvių laiko tualete yra praleidžiama naršant socialinėse medijose. Mūsų prieš tai darytas tyrimas parodė, jog būtent ši veikla jų tarpe yra populiariausias užsiėmimas internete, užimantis 9 valandas per savaitę lietuvių gyvenimo. Socialinių medijų kanalai, internetinių paslaugų tiekėjai, trečiųjų šalių organizacijos, įvairios svetainės ir kitos institucijos reguliariai seka ir renka vartotojų asmeninę informaciją bei naršymo įpročius, kurie vėliau gali būti parduodami rinkodaros ir kitais tikslais“, priduria J. Tamulevičiūtė.
Kibernetinio saugumo atmintinė lietuviams
Mobiliųjų telefonų programinė įranga vystosi ir tobulėja sunkiai mums suvokiamu greičiu, neleidžiant mums atsiplėšti nuo įrenginių net lankantis tualete. Visgi lietuviai yra skatinami nepamirši savo saugumo internete, net jeigu tai yra nekaltas naršymas socialinėse medijose, naujienų skaitymas, susirašinėjimai su bičiuliais ar žaidimai.
J. Tamulevičiūtė dalinasi svarbiausiais patarimais, kaip neleisti programišiams pasiekti telefone turimos informacijos:
- Nuolat atnaujinkite programėles ir telefono operacinę sistemą. Neatidėliokite programinės įrangos atnaujinimų, kadangi būtent tai dažnai sprendžia iškilusias saugumo spragas.
- Prieš kažką parsisiunčiant — atlikite kritinę analizę. Niekuomet nesisiųskite neaiškių, įtariai atrodančių programėlių — prieš tai su jomis susipažinkite ir perskaitykite visą pateiktą informaciją.
- Venkite neoficialių platformų programėlėms parsisiųsti. Jose dažnai galima aptikti programėlių su jau prieš tai įdiegta kenkėjiška programine įranga.
- Venkite jungtis prie viešojo interneto ryšio stotelių. Jeigu neturite kito pasirinkimo, tuomet nepamirškite naudoti virtualaus privataus tinklo (VPN).
- Būkite budrūs. Nespauskite ant įtartinų nuorodų, nesidalinkite telefono numeriu ar kitais asmeniniais duomenimis su nepažįstamaisiais ir saugokitės jums nežinomų numerių.
Metodologija: apklausą atliko „Cint“ įmonė 2022 metų sausio 25-vasario 3 dienomis pagal „NordVPN“ užsakymą. Tyrimo tikslinė grupė buvo Prancūzijos, Amerikos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Lietuvos pilnamečiai (18+), naudojantys internetą (išimtis Lietuvoje - jos tikslinės grupės amžius buvo 18-74 m.). Kvotos buvo išdalintos pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Iš viso buvo apklausta 9800 žmonių (kiekvienoje šalyje po 1000, išskyrus Ispaniją, kurioje buvo apklausti 800 žmonių).
Paieška archyve
