Prieš išmaniuosius telefonus ir kitus mobiliuosius įrenginius nukreiptų kibernetinių atakų skaičius pirmąjį 2019-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu 2018-aisiais, išaugo net 50 proc. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikė kibernetinio saugumo vertintojai „Check Point“. Programišiams nesnaudžiant, to daryti neturėtų ir išmaniųjų įrenginių naudotojai. Technologijų gamintojų teigimu, kruopščiai pasirūpinti savo saugumu turėtume kiekvienas, o kibernetinių atakų prevencija prasideda nuo išmaniųjų aplikacijų naudojimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Todėl ekspertai pataria prieš parsisiunčiant mobiliąsias programėles pasidomėti tiek jų turiniu, tiek ir sklaidos šaltiniais, o įsidiegus stebėti, ar produktai nekenkia asmeniniam saugumui.
Nuo kibernetinių atakų apsisaugoti galima: esminių saugumo rekomendacijų laikymasis yra patikimas būdas užbėgti potencialiai rizikai už akių. Nors savo įrenginiuose saugome vis daugiau informacijos, o įsilaužėlių technologijos tobulėja kiekvieną akimirką, keletas patarimų užtikrins saugą, privatumą ir, svarbiausia, ramybę.
„Pirmiausia, atkreipčiau dėmesį į būtinybę nuolatos tikrinti leidimus, suteikiamus įdiegtoms išmaniosioms aplikacijoms. Jei programėlė prašo prieigos prie duomenų, nebūtinų jos funkcionalumui, tai jau yra pirmasis grėsmės ženklas. Todėl patartina ne tik skaityti privatumo nustatymo taisykles, atkreipti dėmesį į prašomus duomenis, bet ir vadovautis sąmoningumu, nes asmeninė logika yra viena pagrindinių prevencijos priemonių“, – pastebi „Huawei Mobile Services“ (HMS) ekosistemos verslo plėtros vadovas Voicechas Orševskis.
Ekspertas priduria – svarbu ir sekti savo išmanųjį įrenginį po programėlės įdiegimo: jei telefonas ima keistai elgtis, pavyzdžiui, baterija pradeda išsikrauti greičiau nei įprasta, derėtų sunerimti. Todėl pašnekovas rekomenduoja nuolatos atnaujinti išmaniojo programinę įrangą.
„Tai vadinama savotiška vakcina telefono imuniteto stiprinimui: įrenginys turėtų neatsilikti nuo nuolatos tobulėjančių įsilaužėlių technologijų. Kitas svarbus žingsnis – riboti asmeninę informaciją socialiniuose tinkluose. Tokie duomenys gali tapti ir programišių, ir reklamos taikiniu, todėl saugumui grėsmė kyla nuolatos. Ekspertai sunerimę, jog šiuo metu socialinių tinklų aplikacijos geba prisijungti ir prie įrenginio mikrofono, taip ypač pažeisdamos privatumą“, – tikina V. Orševskis.
Kita svarbi kibernetinių atakų prevencijos priemonė – turimų duomenų apsauga itin patikimu slaptažodžiu. „Atsitiktinė raidžių, skaičių ir simbolių seka ypač sumažina įsilaužimo į įrenginį galimybes. Tokiam slaptažodžiui sukurti labai parankios jų generavimo mobiliosios aplikacijos, pastaruosius užkoduojančios bei saugančios vienoje vietoje. Tačiau svarbu skirtingoms paskyroms naudoti nevienodus slaptažodžius: taip bus garantuojamas didesnis saugumas“, – priduria ekspertas.
Paklaustas, kokia galėtų būti pagrindinė kibernetinių atakų prevencijos priemonė, V. Orševskis akcentuoja, jog mobiliųjų programėlių parduotuvės patikimumas yra ypatingai svarbus saugos rodiklis.
Paieška archyve
