Nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje nauji pastatai ar jų dalys turi būti A++ energinės klasės. Deja, tokie pastatai pasižymi ne tik puikia šilumos izoliacija ir aukščiausios kokybės statyba, bet ir silpnesniu mobiliuoju ryšiu. Specialistai pabrėžia, kad tai ne tinklo trūkumas, o fizikos dėsnių pasekmė, kurią galima lengvai išspręsti, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
„Geras mobilusis ryšys nėra vien tik ryšio tiekėjo atsakomybė ar tinklo konkrečioje vietovėje stiprumo klausimas. Tai priklauso ir nuo pačių pastatų – itin sandarios konstrukcijos ir šilumą sulaikančios medžiagos tampa barjeru radijo bangoms, todėl pastatų viduje ar po žeme esančiose erdvėse ryšys gali susilpnėti. Kuo konstrukcijos sandaresnės, tuo daugiau dėmesio reikia skirti sprendimams, leidžiantiems ryšio signalui pasiekti patalpas“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, net ir moderniuose naujos statybos namuose ryšys gali susilpnėti tam tikrose erdvėse. Pavyzdžiui, lifte nutrūksta pokalbis, o požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje neveikia mobilusis internetas.
„Dažnai ryšio kokybę pastatų viduje lemia ne tinklo trūkumai, o fizikos dėsniai. Radijo bangos sunkiai prasiskverbia per naujas statybos konstrukcijas, „nemėgsta“ betono, metalo ir grunto, tad tokiose vietose, kaip rūsiai, liftai ar požeminės automobilių aikštelės, signalas natūraliai susilpnėja. Kuo daugiau kliūčių tarp telefono ir ryšio bokšto, tuo ryšys silpnesnis. Tai – universalus reiškinys, su kuriuo susiduria žmonės visame pasaulyje“, – paaiškina Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Anot jo, liftuose signalą labiausiai riboja metalinės konstrukcijos, o požeminėse automobilių aikštelėse – storos gelžbetonio konstrukcijos ir žemės sluoksnis virš patalpų. Tokiose erdvėse nutrūkęs ryšys gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir nesaugumo jausmą.
Vis dėlto techniniai sprendimai egzistuoja. Pasak eksperto, verslo centruose ar didesniuose objektuose vis dažniau įrengiamos vidinės anteninės sistemos, kurios signalą paskirsto pastato viduje.
„Pastatuose, liftuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse galime įrengti vidines antenas ir prie jų prijungti tokią pačią įrangą kaip ryšio bokštuose. Taip užtikrinamas stabilus 4G ryšys. Tačiau 5G technologijai jau reikalingi naujos kartos sprendimai – pastato viduje montuojami aktyvūs elementai, panašūs į „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie užtikrina greitą ir patikimą ryšį net ir po žeme“, – aiškina M. Rauba.
Tokie sprendimai dažniausiai diegiami bendradarbiaujant su pastato vystytojais, nes reikalinga papildoma infrastruktūra. Sprendimų yra ir gyvenamiesiems A++ energinės klasės pastatams.
„Įprastai mobilusis ryšys veikia kelių dažnių kombinacijoje, o kiekvienas jų pastato viduje sklinda skirtingai. Tad jei su skambučių kokybe nekyla problemų, A++ energinės klasės gyvenamuosiuose pastatuose interneto greitis gali būti mažesnis. Tokiais atvejais dažnai privalu namuose įsirengti 5G namų interneto maršrutizatorius su išorine antena. O jei skambučiams nepakanka 4G ryšio signalo stiprumo, galima skambinti su „VoWi-Fi“ skambučių technologija, kuri naudoja namų „Wi-Fi“ tinklą“, – pataria M. Rauba.
