Renkantis naują nešiojamą kompiuterį, daugelis tikisi, kad įsigytas įrenginys ištikimai tarnaus kelerius metus. Vis dėlto šis procesas dažnai baigiasi nusivylimu, jau po kelių mėnesių paaiškėja, kad pasirinkimas neatitiko lūkesčių.
Tam įtakos turi ne tik skubotas sprendimas, bet ir tam tikri įprasti vartotojų įpročiai, dėl kurių padaroma nemažai klaidų. Viena didžiausių problemų – sprendimų priėmimas remiantis emocijomis arba akcijomis, o ne realiais poreikiais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kompiuterio išvaizda, žinomas prekinis ženklas ar nuolaida gali greitai nulemti pasirinkimą, tačiau vėliau paaiškėja, kad įrenginio galimybės nėra tokios, kokių reikėjo. Šioje situacijoje vartotojas moka už tai, ko visai nenaudoja, arba, dar blogiau, tenka kentėti dėl lėto veikimo, prastos ekrano kokybės ar netinkamo akumuliatoriaus.
Kitas dažnas atvejis – neįvertinamas ilgesnio naudojimo kontekstas. Kompiuteris perkamas šiai dienai, nepagalvojus, kad netrukus gali tekti dirbti su sudėtingesnėmis programomis, keliauti dažniau ar keisti įpročius.
Tada tampa aišku, kad naujai įsigytas nešiojamas kompiuteris ne tik neatitinka poreikių, bet ir verčia vėl dairytis naujo varianto.
Skubotas sprendimas be realios analizės
Vienas dažniausių pirkėjų elgesio modelių – užtenka apsilankyti vienoje internetinėje parduotuvėje, rasti populiariausią kompiuterį už geriausią kainą ir pirkti. Toks sprendimas dažnai grindžiamas emociniu impulsu, norisi greitai, patogiai ir pernelyg negalvojant.
Tačiau kiekvienas žmogus turi skirtingus poreikius, tad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Skubant dažnai pamirštama pasitikrinti svarbiausius parametrus: procesoriaus modelį, RAM kiekį, diskų tipą ir spartą, vaizdo plokštės galimybes, baterijos laiką.
Kartais net nepasidomima, ar kompiuteris turi reikalingas jungtis, pavyzdžiui, HDMI, Ethernet ar pakankamai USB portų. Tokiu būdu, net ir už nemažą sumą, galima įsigyti techniką, kuri paprasčiausiai nepatogi kasdieniam naudojimui.
Gražus dizainas – ne visada geras funkcionalumas
Gamintojai vis labiau konkuruoja ne tik techniniais parametrais, bet ir išvaizda – plonesnis korpusas, metalinis paviršius, patrauklios spalvos. Tai puiku, jei ieškoma kompiuterio, kuris atrodo stilingai, bet funkcionalumas kartais nukenčia.
Plonas korpusas dažnai reiškia mažesnį akumuliatorių, blogesnę aušinimo sistemą ar sumažintą jungčių skaičių. Be to, dėl dizaino aukojamos ir kai kurios patogios funkcijos.
Pavyzdžiui, kompaktiški modeliai neretai turi mažesnę klaviatūrą, trūksta vietos delnams, ar touchpadas per mažas. Ilgai dirbant tokio tipo įrenginiu gali pradėti varginti fizinis diskomfortas, ypač tiems, kurie dirba ar mokosi kasdien.
Nepamatuoti lūkesčiai dėl techninių charakteristikų
Neretai kompiuterio specifikacijos interpretuojamos paviršutiniškai, pavyzdžiui, žiūrima tik į tai, kad RAM – 8 GB, SSD – 512 GB, procesorius – „Intel i5“. Tačiau tie patys parametrai gali reikšti labai skirtingą našumą, priklausomai nuo kartos, architektūros ir kitų aspektų.
8 GB RAM 2020 metų modelyje ir 8 GB RAM šiandien – skamba panašiai, bet veikia skirtingai. Taip pat klaidingai tikimasi, kad įrenginys, skirtas naršymui ar „Office“ darbams, be problemų tvarkysis su video montažu ar žaidimais.
Kai kurie pirkėjai pervertina kompiuterio galimybes, tikėdamiesi, kad jis kažkaip susitvarkys, o paskui stebisi lėtumu ar perka išorinius komponentus, bandydami pagerinti našumą. Tai rodo, kad buvo neįvertintas realus poreikis.
Per mažai dėmesio operacinei sistemai ir programoms
Dar viena svarbi, bet dažnai pamirštama detalė – operacinė sistema. Vieni kompiuteriai parduodami be OS, kiti su „Windows Home“ ar net bandomosiomis versijomis. Vartotojai, nenorėdami papildomai mokėti, renkasi pigesnį variantą, tačiau vėliau susiduria su ribotomis funkcijomis ar būtinybe įsigyti licenciją atskirai.
Taip pat verta įvertinti, kokios programos jau yra įdiegtos ir kokių reikės papildomai. Pavyzdžiui, studentams gali reikėti „Office 365“, dizaineriams – „Adobe“ programų rinkinio, o programuotojams – specifinių įrankių.
Jei neįvertinamos šios detalės, vėliau gali tekti išleisti papildomai ir gaišti laiką programinės įrangos paieškai bei konfigūravimui.
Kokie sprendimai padeda išvengti klaidų?
Prieš perkant verta apgalvoti tris pagrindinius klausimus: ką darysiu su kompiuteriu šiandien? Ką galbūt darysiu po metų ar dvejų? Ir kur dirbsiu – namie, kelyje, biure? Atsakymai padės nusistatyti prioritetus – svarbiau galingas procesorius ar ilga baterija, lengvumas ar galingas ekranas.
Taip pat naudinga pasikonsultuoti su specialistu, pasiskaityti profesionalias apžvalgas, o jei yra galimybė, pasinaudoti grąžinimo teise ir išbandyti įrenginį realiose sąlygose. Juk kompiuteris – tai investicija ne tik į darbą, bet ir į kasdienį komfortą, todėl šiek tiek daugiau pastangų prieš perkant gali reikšmingai sumažinti nusivylimo riziką.
