Elektrinių paspirtukų populiarumas Lietuvoje neslopsta, tačiau kartu su šia tendencija nemažėja ir nelaimingų atsitikimų bei patiriamų traumų skaičius. Švelnus ruduo prailgina mikrojudumo priemonių sezoną, nes priešingai nei automobiliams, jų naudojimui nėra taikomi sezoniniai ribojimai. Ekspertai dalinasi patarimais, kokios saugumo priemonės padėtų sumažinti nelaimių riziką šaltuoju sezonu.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Kaip atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, iš įvairių mikrojudumo priemonių, kurias naudoti renkasi ir suaugusieji, ir vaikai, populiariausi yra būtent paspirtukai (76 proc.).
„Mūsų turimi duomenys rodo, kad daugiausiai su paspirtukais susijusių žalų yra priskiriama nelaimingiems atsitikimams ir traumoms. Jų per metus įprastai fiksuojama daugiau nei 200. Dažniausiai patiriamos traumos yra minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimai bei kaulų lūžiai ir išnirimai. Antroje vietoje pagal dažnumą rikiuojasi turto žalos, kurios įprastai perlipa 100 atvejų per metus ribą“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, vertinant turimus duomenis, dažniausiai traumos patiriamos, kai paspirtuko vairuotojai važiuodami nesuvaldo transporto priemonės ir griūna. Tokiais atvejais važiuojantys paspirtukais labiausiai rizikuoja patirti galūnių traumas – vien šiemet „Lietuvos draudimas“ jų fiksavo kone pusę šimto. Kitos neretai pasitaikančios traumos − galvos, veido, dantų.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad rudenį kelio danga dažnai būna šlapia ir padengta šlapiais lapais arba jų mase, ji taip pat gali būti ir pašalusi. Tokios sąlygos reikalauja didesnio atsargumo valdant mikrojudumo priemones.
„Ypatingai pavojinga yra važiuoti paspirtuku, kai gatvės ir šaligatviai nusėti šlapiais rudeniniais lapais, dėl kurių danga gali būti slidi, kaip ledas. Lapai taip pat gali pridengti kelio nelygumus ar nedideles, bet gilias duobes. Mūsų duomenimis, ne vienas rimta trauma pasibaigęs atvejis susijęs būtent su įvažiavimu į didesnę ar mažesnę duobę. Na ir, žinoma, tamsiais ir ilgais vakarais, lietingu oru labai sumažėja matomumas, o kartu ir reakcijos laiku“, – sako A. Juodeikis.
Kaip pasiruošti kelionei paspirtuku rudenį
Kelių eismo taisyklės numato, kad judant važiuojamąja dalimi būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, jog priekyje degtų baltos, o gale – raudonos šviesos žibintai. Nepilnamečiai privalo dėvėti šalmą, suaugusiesiems jis rekomenduojamas, o judant važiuojamąja dalimi − šalmas privalomas.
Ekspertas pabrėžia, kad nors apsaugos priemonės gali gerokai sumažinti traumų tikimybę, daugelis paspirtukų vairuotojų jomis naudotis vengia − „Lietuvos draudimo“ tyrimas atskleidė, kad bene trečdalis (30 proc.) apklaustųjų niekada nedėvi jokių apsaugos priemonių.
„Dėvimos apsaugos, tai yra, šalmas, kelių ir alkūnių apsaugos, pirštinės gali sumažinti rimtų traumų riziką. Net ir nedidelis greitis kritimo metu gali sukelti lūžius ar galvos sužeidimus, todėl tinkamos apsaugos priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti galūnes. Be to, apsaugų dėvėjimas yra kritiškai svarbus norint išvengti rimtų traumų, dėl jų kylančių ilgalaikių pasekmių sveikatai ar poreikio reabilitacijai“, – sako A. Juodeikis.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. Tačiau rudenį draudimo ekspertas pataria rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį.
„Važiuojant elektriniu paspirtuku rudenį, kai kelio danga yra slidesnė, itin svarbu sumažinti važiavimo greitį, o stabdant tai daryti švelniai ir tolygiai. Staigus stabdymas ant slidžios dangos gali lemti paspirtuko slydimą ar kritimą, ypač posūkiuose ar nelygiame kelyje. Dėl sumažėjusio sukibimo su kelio danga rekomenduojama vengti staigių manevrų“, – sako A. Juodeikis.
Jis priduria, kad atėjus rudeniui verta patikrinti paspirtuko padangas. Nusidėvėjusi padangos guma mažina sukibimą su kelio danga, todėl naujos padangos gali padėti išvengti slydimų ir padidinti saugumą.
Didžioji dalis paspirtukų − neapdrausti
Ekspertas primena, kad jeigu elektrinio paspirtuko arba elektrinio dviračio didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris siekia daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 14 km/h – tokią mikrojudumo priemonę privalu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais su fiziniais asmenimis buvo sudaryta daugiau nei 550 sutarčių dėl elektrinių paspirtukų civilinės atsakomybės draudimo. Visgi dauguma gatvėse matomų ir naudojamų paspirtukų nėra tokie galingi, todėl nepatenka į šią kategoriją – jų drausti prievolės nėra.
„Svarbu žinoti, kad jei paspirtuko vairuotojas partrenkia pėsčiąjį, apgadina automobilį ar kitą trečiųjų šalių turtą, jam kyla prievolė atlyginti padarytą žalą, kuri gali siekti šimtus ar tūkstančius eurų − tad draudimo apsauga rekomenduotina visais atvejais“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, atsižvelgiant į tai, kad daugiausia su elektriniais paspirtukais susijusių žalų yra traumos, mikrojudumo priemonių vairuotojams patartina pasirūpinti ir asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Ši draudimo rūšis padengia išlaidas dėl sužeidimų, lūžių ar kitų traumų, patirtų važiuojant paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone.
