Tobulėjant sukčiams, tenka skirti vis daugiau laiko ir pastangų, kad atskirtume kenksmingus laiškus, skambučius ar žinutes nuo realiai egzistuojančių žmonių ir įmonių komunikacijos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ir patys kišame sau koją, socialiniuose tinkluose neribodami, kokią asmeninę informaciją skelbiame.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Tam tikrą informaciją apie save pateikdavome ir prieš kelias dešimtis metų, kai dar nebuvo socialinių tinklų. Pavyzdžiui, daugelis mokykloje gamindavosi specialias knygeles, kuriose klasiokai ar kiti draugai įrašydavo savo gimimo datą, akių spalvą, pomėgius, laisvalaikio užsiėmimus, netgi bandydavo išsisukti nuo klausimo, kam jaučia romantiškus jausmus.
Pastaruoju metu gerokai išsamesnę informaciją apie savo gyvenimą pateikiame socialiniuose tinkluose, o ją pamato gerokai didesnė auditorija nei mokyklinį draugų žurnalą.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška teigia, kad nors informacijos apie mūsų pomėgius ir laisvalaikį atskleidimas atrodo nekaltas, ja meistriškai gali pasinaudoti sukčiai, ypač, jei socialinių tinklų paskyros yra viešos.
„Sukčiai puikiai geba įlįsti žmonėms į galvas, o jei kaip papildomą įrankį turi žmogaus augintinio vardą, smulkmeniškai žino, ką žmogus veikė per paskutines atostogas, tai padeda dar lengviau apgauti auką. Įsivaizduokite, kad gavote žinutę iš veterinarijos klinikos, raginančios skubiai užsiregistruoti į konsultaciją, nes atėjo metas skiepyti Reksą, arba pranešimą iš neva viešbučio Romoje, kuriame išties buvote apsistoję, apie nepavykusį sąskaitos apmokėjimą, kurį nedelsiant reikia pakartoti. Lengviau patikėti melu, turinčiu dalelę tiesos“, – sako Romas Čereška.
Jis atkreipia dėmesį, kad pasinaudoti jūsų skelbiama informacija sukčiai gali nebūtinai siekdami apgauti jus pačius.
„Tarkime, vyresnis šeimos narys žino, kad šiuo metu atostogaujate Graikijoje. Su juo gali susisiekti sukčius ir pranešti, kad jums nutiko nelaimė“, – įspėja R. Čereška.
Dalijimasis asmenine informacija taip pat gali suteikti sukčiams galimybę atspėti kai kuriuos jūsų paskyros slaptažodžius arba saugumo klausimą.
„Nors rekomenduojama to nedaryti, žmonės dažnai vis tiek naudoja paprastus slaptažodžius: gimimo datą, augintinio vardą ar dar ką nors labai asmeniško. Todėl neverta pernelyg lengvabūdiškai viešai skelbti apie kiekvieną savo žingsnį, o jei nusprendėte pasidalinti savo gyvenimo akimirkomis, prieš tai darydami, pagalvokite ir apie tai, kaip ši informacija taip pat gali būti panaudota prieš jus“, – sako Romas Čereška.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, auga tiek sukčiavimo atvejų skaičius, tiek gyventojų patiriami finansiniai nuostoliai. 2023 m. fiksuotų sukčiavimo atvejų skaičius siekė 10 487, o 2024 m. išaugo iki 13 691. 2024 m. realiai patirti gyventojų nuostoliai siekė 17,3 mln. eurų.
