Eurostato duomenimis, 2024 m. 72 proc. 16–75 m. Europos Sąjungos gyventojų apsipirko internetu, nors dar 2019 m. šis rodiklis siekė 60 proc. Labiausiai internetu apsiperka Airijos (95 proc.), Nyderlandų (94 proc.) ir Danijos (90 proc.) gyventojai, o Lietuvoje e. komercija pernai naudojosi 51 proc. gyventojų. Augant pirkimo internetu apimtims, didėja rizika užkibti ant sukčių kabliuko.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
Vilioja didelėmis nuolaidomis
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos teigimu, paprastai gerai žinomos ir didesnės internetinės parduotuvės yra patikimesnės. Ypač – jei jose galima atsiskaityti „Mastercard“ ir „VISA“ kortelėmis, suteikiančiomis papildomą apsaugą nuo internetinių sukčių – „3D Secure“ sistemą.
Ši sistema prašo papildomos autentifikacijos per banką, taip sumažindama neteisėtų operacijų kortele riziką.
„Tai, kad pardavėjas yra registruotas „3D Secure“ sistemoje, rodo internetinėje parduotuvėje esantys „Mastercard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ logotipai. Tačiau sukčiai tampa vis išradingesni, gali padirbti ir logotipus, ir neteisėtai naudoti žinomų žmonių atvaizdus savo parduotuvių reklamai. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitas detales, išduodančias apie sukčių pinkles“, – sako Romas Čereška.
Vienas iš sukčių kabliukų – neįtikėtinai geros nuolaidos, reklamuojamos socialiniuose tinkluose ar kituose kanaluose. Sezoninių išpardavimų metu ir tikros parduotuvės siūlo nemažas nuolaidas, tačiau vartotojai turėtų būti budresni, pamatę 70, 80 proc. ar dar didesnes nuolaidas.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į internetinės parduotuvės struktūrą: jei joje yra nemažai rašybos klaidų, neveikia kuri nors skiltis, nepateikiama pardavėjo kontaktinė informacija – nemaža tikimybė, kad svetainė yra netikra, nes sukčiai nenori investuoti daug laiko ir lėšų į netikros parduotuvės kūrimą.
Dvigubo autentifikavimo nauda
Perkant internetu pardavėjas dažniausiai prašo nurodyti vardą ir pavardę, pristatymo adresą bei telefono numerį. Tačiau atliekant mokėjimą kartais reikia įvesti ir mokėjimo duomenis, pavyzdžiui, kortelės numerį, kortelės galiojimo laiką ir CVV apsaugos kodą.
„Jei internetinėje parduotuvėje prašoma kitos jautrios informacijos, sukluskite. Jokia patikima internetinė parduotuvė niekada neprašys nei asmens kodo, nei banko kortelės PIN kodo ar interneto banko prisijungimo slaptažodžio“, – sako R. Čereška.
Anot jo, dar vienas būdas saugumui padidinti – dviejų faktorių autentifikavimo naudojimas, tokiose dažnai naudojamose paskyrose kaip Gmail, Facebook, Amazon ir kt.
„Jei kas nors kitas bandys prie jų prisijungti iš kito įrenginio ar naršyklės, į telefoną gausite pranešimą arba SMS, kad patvirtintumėte tokį prisijungimą, taip kaskart būsite informuoti apie bandymą prisijungti prie jūsų paskyros“, – paaiškina „Citadele“ banko atstovas.
Be to, kiekvienai mokėjimo kortelei galima nustatyti regionus, kuriuose ja galima atsiskaityti. Sukčiai dažnai veikia užsienyje, tad, jei neplanuojate pirkti ne Europos Sąjungos šalyse, nurodykite tai savo interneto banke ar mobiliojoje programėlėje – tuomet pirkimai iš trečiųjų šalių bus negalimi. Nusprendus keliauti į užblokuotas šalis, svarbu nepamiršti peržiūrėti šių nustatymų prieš kelionę, kad jos metu galėtumėte sklandžiai atsiskaitinėti kortele.
„Auksinė taisyklė – neskubėti. Jeigu kyla abejonių – būtina paieškoti atsiliepimų apie parduotuvę internete, pasitarti su artimaisiais, paieškoti, kiek ta pati prekė kainuoja kitose internetinėse parduotuvėse“, – apibendrina Romas Čereška.
