Kibernetiniai sukčiai vis dažniau nusitaiko į vyresnio amžiaus žmones – mažiau įgudę naudotis skaitmeninėmis technologijomis senjorai lengviau užkimba ant apgaulės kabliuko ir gali greičiau atiduoti savo ilgai kauptas santaupas, rašoma „Baltimax“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Štai vien JAV 2022 m. vyresni nei 60 metų žmonės pranešė apie 3,1 mlrd. dolerių nuostolius dėl kibernetinių nusikaltimų ir 88 262 incidentus, tad tai patvirtina, kad sparčiai senstanti visuomenė sukčiams – labai naudinga.
„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET specialistas Lukas Apynis sako, kad norint lengviau atpažinti sukčius ir išlikti budriems, verta žinoti dažniausiai pasitaikančius apgaulės būdus ir apie juos papasakoti artimiesiems.
1. Duomenų išviliojimas
Išsiuntęs apgaulingą laišką el. paštu, telefonu ar socialiniame tinkle, sukčius apsimeta teisėtu asmeniu ir prašo pateikti informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo prie paskyros duomenis, arba spustelėti nuorodą. Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad pirmuoju atveju jie gali pasisavinti paskyras, o antruoju – atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, skirtą pavogti daugiau duomenų arba užblokuoti kompiuterį.
2. Romantiniai sukčiai
Sukčiai pažinčių svetainėse sukuria netikrus profilius, susidraugauja su vienišais žmonėmis ir užmezga ryšį, siekdami išvilioti kuo daugiau pinigų. Paprastai sukuriami pasakojimai, kad pinigų jiems reikia gydymo sąskaitoms apmokėti arba kelionei pas naująjį susirašinėjimo draugą.
„Tokie sukčiai visada ras pasiteisinimą, kodėl negali susitikti ar pasikalbėti paskambinus vaizdo skambučiu“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.
3. Medicina ir sveikatos priežiūra
Sukčius prisistato gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu, siekdamas išgauti asmeninę ir medicininę informaciją, kurią galima parduoti kitiems asmenims ir naudoti sukčiavimo sistemose.
4. Apsimetinėjimas institucijomis
Sukčiai skambina, rašo elektroninius laiškus ar žinutes apsimesdami, kad yra iš mokesčių inspekcijos ar kitos valstybinės institucijos, ir reikalauja nesumokėtų mokesčių.
„Tokiais atvejais žmonės dažnai užkimba ant sukčių kabliuko, kai yra skubinami. Niekada nepasiduokite spaudimui greitai atlikti apmokėjimus ar dalintis svarbia informacija. Tokiais atvejais išlikite kritiški, keliais būdais patikrinkite, ar atvejis tikras ir prašymas pagrįstas”, – pataria IT ekspertas.
5. Techninė pagalba
Vienas iš seniausių telefoninių sukčiavimų – sukčius apsimeta įgaliotu darbuotoju, pavyzdžiui, techninės pagalbos įmone ar telekomunikacijų paslaugų teikėju, ir sako, kad kažkas negerai su jūsų kompiuteriu. Jie bandys rasti būdą, kaip pasipelnyti – teks sumokėti už nereikalingą kompiuterio „apsaugą“ ar „atnaujinimą“, taip pat gali vogti finansinę informaciją.
6. Sukčiavimas apsiperkant internetu
Sukčiai sukuria įtikinamai atrodančias internetines parduotuves ir vilioja jose apsilankyti siųsdami el. laiškus, žinutes telefonu ar pranešimus socialiniuose tinkluose. Prekėms dažnai taikomos neįtikėtinos nuolaidos ir itin geri pasiūlymai, tačiau jos būna padirbtos, vogtos arba neegzistuojančios, o tikrasis tikslas – pavogti kortelės duomenis.
7. Loterijų sukčiai
Netikėtai paskambinęs sukčius teigia, kad laimėjote loterijoje ir norint atsiimti laimėjimą tereikia sumokėti mokestį arba avansą. Net jei ir dalyvavote loterijoje ar žaidime ir laimėjote, norint atsiimti prizą organizatoriai niekada neprašys prieš tai susimokėti.
8. Senelių apgaulė
Sukčius paskambina ir apsimeta giminaičiu, kuriam gresia pavojus. Kartais sukčiai apsimeta policijos pareigūnais, gydytojais ar teisininkais, bandančiais padėti anūkui, o šiais laikais dirbtinis intelektas gali net imituoti anūko balsą. Ši taktika apeliuojama į jausmus ir verčia reaguoti greitai. „Toks skambutis gali pasirodyti labai tikroviškas, tačiau bet kokiu atveju reikėtų išlikti ramiems ir prieš imantis kokių nors veiksmų, susisiekti su kitais artimaisiais. Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės šitaip buvo apgauti šimtus kartų”, – pastebi pašnekovas.
9. Investicinės apgavystės
Tokioms apgavystėms priskiriamos greito praturtėjimo schemos, kuriomis žadama maža rizika ir garantuota grąža, dažnai investuojant į kriptovaliutas.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių:
- jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, dažniausiai ir yra netikras;
- išlikite ramūs, kai jus kamantinėja telefonu ir neatskleiskite jokios asmeninės informacijos;
- nepasitikėkite skambinančiojo numeriu, nes jis gali būti suklastotas;
- socialinių tinklų paskyroms naudokite kelių lygių autentifikavimą, kad sumažintumėte tikimybę prisijungimo duomenų vagystėms;
- niekada nesiųskite nepažįstamiems asmenims pinigų pavedimu, mokėjimo programėlėmis, dovanų kortelėmis ar kriptovaliuta;
- nespauskite įtartinų nuorodų ir neatidarinėkite nežinomų priedų el. laiškuose, tekstuose ar socialiniuose tinkluose.
Kibernetinio saugumo ekspertas apie sukčių bandymą apgauti ragina pranešti policijai arba užpildyti el. pareiškimą e.policijos puslapyje.
Paieška archyve
