Galimybė greitai ir patogiai gauti naujausią informaciją, dalintis mintimis ir gyvenimo akimirkomis bei smagiai praleisti laiką – tik dalis naudų, kurias siūlo soc. medijos. Tad natūralu, kad šios yra tapusios neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi.
Remiantis „Statista“ duomenimis, tokiais socialiniais tinklais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“ aktyviai naudojasi nuo 1,6 iki 3 mlrd. planetos gyventojų.
Vis dėlto pastaruoju metu kalbama ir apie soc. medijų žalą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Soc. medijų žala – grėsmė mūsų ir vaikų gerovei?
JAV Senate vyksta karštos diskusijos apie tai, ar socialines medijas valdančios įmonės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už jų platformose vykdomus nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą narkotikais ar vaikų seksualinį išnaudojimą.[1]
Tuo metu psichologas Povilas Godliauskas, konsultuojantis skaitmeninės sveikatos klausimais, teigia, kad atsakomybę turi prisiimti tiek kūrėjai, tiek vartotojai.
„Būtų keistoka kaltinti automobilių ar virtuvės peilių gamintojus, kad jų produktai yra naudojami nusikaltimams vykdyti. Tad natūralu, kad didžiausia atsakomybės našta gula ant įstatymų leidėjų ir vartotojų pečių, o nepilnamečių atveju dalį atsakomybės turi prisiimti ir tėvai bei globėjai.“
Vis dėlto psichologas sutinka, kad soc. medijos gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir santykiams: „Depresija, nerimas, pyktis, priklausomybė ar FOMO (angl. Fear of Missing Out – liet. „baimė praleisti“) – dalis pasekmių, kurias gali sukelti aktyvus naudojimasis soc. medijomis.”
Soc. medijų žalą matuoja ir mokslininkai
2023 m. australų mokslininkai apžvelgė 48 tyrimų rezultatus ir nustatė, kad tokios socialinės medijos kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Twitter“ neigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą, savivertę ir kūno suvokimą, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir socialinės medijos tipo.[2]
Kuo labiau esame linkę lygintis su už mus pranašesniais asmenimis (pvz., kurie daugiau uždirba arba geriau atrodo), tuo soc. medijų žala yra didesnė, pastebi tyrimo autoriai.
Neigiamas soc. medijų poveikis sveikatai nustatytas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp paauglių.
Jungtinės Karalystės mokslininkų apžvalga parodė, kad paauglių aktyvus naršymas soc. medijose yra susijęs su alkoholio, cigarečių ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rizikingu elgesiu.[3]
Vis dėlto P. Godliauskas pastebi, kad moksliniai tyrimai dažnai susiduria su „vištos ar kiaušinio“ problema: „Mes ne visada galime pasakyti, ar žmonės tapo nelaimingi, nes praleido per daug laiko soc. medijose, ar jie griebėsi soc. medijų, jau būdami nelaimingi. Abu variantai logiški ir realūs.“
Kaip soc. medijos naudojasi žmogaus prigimtimi?
Daugumos soc. medijų tikslas – kuo daugiau užsidirbti iš reklamos. Todėl natūralu, jog soc. medijų platformos sukurtos taip, kad kuo efektyviau įtrauktų vartotojus į soc. medijų turinį ir tokiu būdu padidintų reklamos matomumą.
Psichologas P. Godliauskas išskiria tris pagrindines soc. medijų funkcijas, kurios skatina vartotojus praleisti kuo daugiau laiko soc. medijose ir gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
1. Trumpas videoturinys: sukelia dėmesio ir koncentracijos deficitą
Trumpi video „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“ platformose gali būti smagi ir turininga laiko praleidimo forma.
Vis dėlto psichologas perspėja: „Kuo daugiau vartojame trumpo ir greito turinio, tuo labiau prastėja mūsų gebėjimas išlaikyti koncentraciją. Darosi sunkiau išlaikyti dėmesį pokalbio metu, skaityti sudėtingus tekstus, atlikti gilaus susikaupimo reikalaujančias analitines ir kūrybines užduotis.”
Anot psichologo, išsiblaškymo lygis didėja, o produktyvumo – mažėja, kas netgi gali priminti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (angl. ADHD) simptomus.
Taip pat per didelis kiekis malonaus ir apdovanojančio turinio išbalansuoja mūsų dopaminerginę sistemą, kuri atsako už žmogaus motorines, reprodukcines ir kognityvines funkcijas, taip pat reguliuoja miego ir motyvacijos procesus.
„Malonios smulkmenos (pvz., pasivaikščiojimas ar filmas) nebedžiugina taip, kaip džiugino seniau, o nemalonios smulkmenos (pvz., prastas oras ar eilinis nesutarimas su antrąja puse) sukelia daugiau skausmo negu turėtų – visa tai organizmas daro savaime, kad subalansuotų dopamino kiekį kūne.“
2. Galimybė bendrauti su neribotu kiekiu žmonių: didina konfrontacijos ir dezinformacijos riziką
Pasak britų antropologo Robino Dunbaro, žmogus yra pajėgus palaikyti stabilius ryšius daugiausiai su 150 individų (panašiai kaip šimpanzės – vienas mūsų artimiausių giminaičių).
Vis dėlto didžiuma socialinių medijų (ypač „Facebook“ ir „X“ / buv. „Twitter“) leidžia kontaktuoti su gerokai daugiau žmonių, kurių dažnu atveju nepažįstame ar nesame sutikę realiame gyvenime.
Kaip teigia P. Godliauskas, „Žmogus yra iš prigimties nepajėgus gerai sutarti su daug kitų žmonių, nebent šiuos vienija labai nuspėjamos ir savaime suprantamos ideologinės nuostatos.
Dėl šios priežasties nemažai vartotojų soc. medijose įsitraukia į turinį, kuris arba labai suvienija, arba labai supriešina,” – taip poliarizaciją socialiniuose tinkluose aiškina psichologas.
3. Galimybė matyti vartotojų prisijungimo ar žinutės statusą: kelia stresą ir nerimą
Dėl tokių programėlių kaip „Messenger“ bendravimas tapo žymiai patogesnis ir interaktyvesnis.
Pavyzdžiui, vartotojai turi galimybę matyti, ar pašnekovas yra prisijungęs, ar perskaitė žinutę, ar šiuo metu atsakinėja.
Vis dėlto tokios funkcijos, anot P. Godliausko, gali sužadinti atsiskyrimo ir atstūmimo baimę, kuri skatina vengti žmonių arba, priešingai, pernelyg prie jų prisirišti.
„Žmogus perskaitė žinutę, bet nieko neatsakė – natūralu, kad toks scenarijus gali sukelti nerimastingų minčių, pvz., kodėl man neatsako, ar kažką ne taip padariau, ar manęs nebemėgsta ir pan.,“ – komentuoja psichologas.
Taip pat psichologas teigia, kad ankstyvojoje žmonijos istorijoje tyla arba ignoravimas galėjo reikšti neigiamas pasekmes (pvz., išvarymą iš genties). Todėl natūralu, kad tokiais atvejais patiriame stresą, nes mūsų organizmas nėra pritaikytas prie tokių bendravimo sąlygų.
Svarbu išmokti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų
Labai tikėtina, kad soc. medijos niekur nepasitrauks ir laikui bėgant dar labiau integruosis į mūsų visų kasdienybę, todėl visiškai atsisakyti soc. medijų – ne išeitis.
Anot P. Godliausko, svarbu suvokti galimas soc. medijų žalas ir didinti savo sąmoningumą bei psichologinį atsparumą: „Vienas iš būdų, kaip galima apsaugoti save nuo soc. medijų žalos, yra išmokti toleruoti diskomfortą ir nemalonumą, nuo kurio dažnai bėgame, pasinerdami į soc. medijas.“
Taip pat psichologas prideda, kad svarbu ieškoti natūralių būdų, galinčių subalansuoti dopamino kiekį organizme: „Vienas iš efektyviausių būdų – vadinamoji dopamino detoksikacija, t. y. bent 30 d. vengti įvairių malonumų: soc. medijų, serialų, pridėtinio cukraus ir pan. dopamino šaltinių.
Kitas efektyvus būdas – fizinis aktyvumas (pvz., ištvermės ir jėgos treniruotės, žygiai), kuris organizmui sukelia stresą ir savotišką skausmą, kas irgi subalansuoja dopamino kiekį ir leidžia ilgainiui labiau mėgautis mažais dalykais.“
[1] Duffy, C., Fung, B., Sangal, A. (2024). CEOs of Meta, X, Discord, TikTok and Snap testify before Senate Judiciary Committee. CNN. https://www.cnn.com/tech/live-news/meta-x-discord-tiktok-snap-chiefs-testimony-senate/index.html
[2] McComb, C. A., Vanman, E. J., & Tobin, S. J. (2023). A Meta-Analysis of the Effects of Social Media Exposure to Upward Comparison Targets on Self-Evaluations and Emotions. Media Psychology, 1–24. https://doi.org/10.1080/15213269.2023.2180647
[3] Purba, A. K., Thomson, R., Henery, P., Pearce, A., Henderson, M., & Katikireddi, S. V. (2023). Social media use and health risk behaviours in young people: systematic review and meta-analysis. The BMJ, e073552.https://doi.org/10.1136/bmj-2022-073552
Paieška archyve
