Dauguma pasaulio įmonių nebuvo pasiruošusios pastarojo meto (COVID-19, geopolitinis kontekstas, klimato kaitos rezultatai – ekstremalios oro sąlygos, kt.) energijos nepastovumui ir su tuo susijusiam kainų padidėjimui. Tokius rezultatus atskleidė pernai pasaulinės skaitmeninės energetikos kompanijos „Schneider Electric“ atliktas tyrimas. Tyrime buvo apklausti aukščiausio lygmens vadovai, kurių įmonių pajamos yra didesnės nei 250 mln. dolerių kasmet. Specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant efektyvaus energijos vartojimo įmonėse reikia nesusikoncentruoti vien į techninius pakeitimus. Labai svarbu yra parengti energijos efektyvumo strategiją ir ją iškomunikuoti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Matome, kad tik 18 proc. didelių organizacijų vadovų vertino savo situaciją ir pastangas kaip „labai veiksmingas“ reaguojant į kainų pokyčius savo veikloje. 67 proc. tyrimo metu nurodė, kad nebuvo pasiruošę tokiam energijos kainų nepastovumui ir jų suvaldymui. Ne visoms pavyko iš anksto pasiruošti krizinėms situacijoms – pandemijos banga, rusijos sukeltas karas Ukrainoje, galiausiai – klimato krizė. Verslas turėjo labai daug iššūkių. Kiekvienas adaptavosi kaip išmano, nebūtinai pasirenkant optimaliausius energijos vartojimo sprendimus“, – remdamasi tyrimo rezultatų duomenimis, sako „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
Jos teigimu, tyrimas išryškina efektyvaus energijos strategijos svarbą ir skatina garsiau kalbėti apie veiksmus, užtikrinančius sklandų strategijos įgyvendinimą. Energijos efektyvumo strategijai itin reikšmingi tokie veiksniai kaip, nuosekli duomenų stebėsena ir atliekamos korekcijos, įmonės darbuotojų įtraukimas, vadovų įsitraukimas.
„Tyrime taip pat buvo nagrinėta, kokių veiksmų imamasi organizacijose, kad būtų valdomas energijos tiekimo ir energijos kainų nepastovumas. 48 proc. respondentų išskyrė aktyvų rizikų valdymą ir aiškią strategiją, 44 proc. – diversifikuotą energijos tiekimą, 43 proc. energetinio efektyvumo priemones. Tyrimo rezultatai atskleidžia energetinio efektyvumo priemonių svarbą ir naudojimą visame pasaulyje“, – sako A. Vaitulevičė.
Svarbiausia – efektyvus planavimas
Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės, į efektyvų energijos vartojimą reikia žiūrėti holistiškai – organizacijos neturėtų susikoncentruoti į kelias priemones, o matyti visumą bei planingai veikti drauge su visais darbuotojais.
„Kiekvienam komandos nariui reikėtų aiškiai žinoti organizacijos iškeltus tikslus, priežastis, kodėl to siekiama, kokią grąžą įmonė gaus. Itin svarbu stebėti kaip pavyksta planą vykdyti, jei reikia – imtis korekcijų. Tik nuolatinis duomenų analizavimas užtikrina pažangą“, – įsitikinusi A. Vaitulevičė.
„Ignitis grupės“ atstovė pataria energijos švaistymo mažinimo veiksmų plano sukūrimui pasitelkti energijos, vandens ir kuro sąnaudų duomenis. Naudojantis veiklos procesų (gamybos ar paslaugos teikimo) ir pagalbinių procesų aprašymais ir schemomis, rekomenduojama pabandyti atskiriems proceso etapams priskirti tenkančias energijos sąnaudas. Neturint duomenų, kurie galėtų būti priskirti procesui, pvz. vienos detalės nudažymo energijos sąnaudos, – reikėtų inicijuoti tokių duomenų laipsnišką surinkimą. Toks energijos, vandens ir kuro sąnaudų priskyrimo procesui pratimas leis sužinoti ir palyginti skirtingo veiklos proceso sąnaudas, to paties proceso skirtingų linijų energijos intensyvumą ir t.t. taip tiksliai identifikuojant energijos švaistymo vietas. Remiantis šia informacija galima detaliai išskirti visas organizacijoje vykdomas ir planuojamas vykdyti energijos taupymo priemones, jas sugrupuoti prioriteto tvarka bei apsibrėžti įgyvendinimo laikotarpį – ar tai bus trumpalaikiai, vidutinės trukmės ar ilgalaikiai projektai, įvertinti jų finansinį aspektą.
„Vertinga pradėti nuo trumpalaikių ir nebrangių priemonių pasirinkimo, nebūtina iškart imtis tų, kurios reikalautų didelių investicijų. Įprastai būtent jos įtraukia darbuotojus ir dėl šios priežasties tampa veiksmingomis – svarbu savo kampanija sudominti žmones, maksimaliai integruoti komandą“, – sako A. Vaitulevičė.
Kalbėdama apie žingsnius rengiant veiksmų planą, svarbu paskirti už konkrečias užduotis atsakingus asmenis. Vertėtų įsivertinti ir investicinę grąžą bei numatyti išlaidas, skirtas energiją taupančiai įrangai, apgalvoti finansinės pagalbos prieinamumo būdus. Taip pat svarbu nepamiršti ir poveikio aplinkai mažinimo tikslų – atsisakyti taršaus kuro (pvz., dujų, dyzelio, kt.) ir elektrifikuotis.
„Remiantis energijos hierarchijos modeliu, skatinančiu efektyviai naudoti atsinaujinančią energiją, svarbu turėti aiškius tikslus, veiksmus, nuolat vykdyti monitoringą, atlikti auditą, sekti valdymo progresą, atsižvelgti į energijos politinę situaciją. Energijos ūkio valdymas, tikslų planavimas ir įgyvendinimas yra nuolatinis procesas“, – sako A. Vaitulevičė.
Paieška archyve
