Šiandien mes turime informacines technologijas, kurios palengvina daugumos darbuotojų darbą, sutaupo laiko ir t.t. Tačiau kaip ir kiekvienas įrenginys, taip ir kompiuteris turi privalumų ir minusų. Kuo daugiau sukuriama darbo vietų, darbui su kompiuteriu, tuo didesnį nerimą medikams kelia kompiuterių vartotojų sveikata.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi.
Sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, todėl labai svarbu išsaugoti bei užtikrinti darbuotojų sveikatą. Didelė atsakomybė tenka darbdaviui: jis pagal galiojančius norminius teisės aktus privalo organizuoti darbo vietų higieninį įvertinimą, kurio metu nustatomas darbo su kompiuteriu poveikis darbuotojo sveikatai, ypač regėjimui, fizinei ir protinei įtampai, taip pat organizuoti darbą taip, kad būtų daromos pertraukos.
Darbuotojai privalo periodiškai pasitikrinti sveikatą ir rūpintis, kad dirbant nenukentėtų: regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių; stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių; nekiltų psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypač svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.
Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:
- padidintas akių nuovargis;
- dažnesnė trumparegystė;
- kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai;
- dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;
- odos pažeidimas veido bei kaklo srityje;
- poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.
Siekiant išsaugoti sveikatą dirbant su kompiuteriu reikėtų pasirūpinti, kad būtų darbuotojo poreikius atitinkanti aplinka ir atliekami specialūs akių ir fiziniai pratimai.
Pratimai akims
- Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
- Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
- Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
- Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
- Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti
- Laisvai atsipalaidavę mosuokite rankomis į vidų (apkabinkite save per krūtinę) ir išorę (laisvai pakelkite rankas į viršų).
- Rankos sulenktos per alkūnes. Sulenkite plaštakas per riešus į vidų (į save) ir tvirtai suspauskite kumščius, po to pasukite plaštakas per riešus į išorę (nuo savęs) ir stipriai išskėskite pirštus. Kartokite pratimą greitu tempu.
- Rankos sulenktos per alkūnes, delnas prieš delną. Pasukite plaštakas per riešus nykščiais į priekį, po to pasukite juos mažaisiais pirštais į priekį. Papurtykite plaštakas.
- Rankos sulenktos per alkūnes. Sukite plaštakas per riešus pakaitomis į abi puses.
- Rankos sulenktos per alkūnes. Pasukite plaštakas delnais į viršų, po to į apačią.
- Padėkite rankas laisvai ant pilvo, po to išskėskite jas į šalis.
Pratimai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką
- Pakelkite rankas už galvos. Alkūnes plačiai išskėskite į šalis, galvą atloškite atgal. Alkūnes stumkite į priekį. Rankas atpalaiduokite ir nuleiskite žemyn, galvą palenkite į priekį. Kartokite pratimą 4–6 kartus. Lėtas tempas.
- Lėtai ir atsargiai atloškite galvą. Po to lėtai ir atsargiai galvą lenkite į priekį, pečių nekelkite. Kartokite 4–6 kartus. Lėtas tempas.
- Rankas išskėskite į šalis delnais į priekį, pirštus praskėskite. Stipriai apkabinkite save rankomis per pečius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4–6 kartus. Lėtas tempas.
- Rankos ant juosmens. Pasukite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Po to pasukite į kairę, vėl į pradinę padėtį. Kartokite 6–8 kartus. Lėtas tempas.
