Pirmąjį šių metų ketvirtį sukčių padaryta žala SEB banko klientams iš viso viršijo 873 tūkst. eurų. Nors tai trečdaliu mažesni nuostoliai negu paskutinįjį pernai metų ketvirtį, dažniausiai sukčiai gyventojų lėšas išvilioja netikromis SMS žinutėmis, apgaulingais skambučiais, apsimesdami banko ar kitos institucijos darbuotojais bei investicijų specialistais, siūlančiais neva pelningas uždarbio galimybes. Tokių sukčiavimo atvejų pirmą metų ketvirtį buvo daugiausia, jų bangos periodiškai kyla ir toliau, pranešė SEB bankas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Sukčiavimas SMS žinutėmis vis dar išlieka tarp dažniausių sukčiavimo būdų, kai iš gyventojų išviliojamos lėšos. Vien pirmą šių metų ketvirtį fiksavome daugiau negu 200 tokių atvejų, o gyventojų nuostoliai patikėjus netikromis žinutėmis siekė 174 tūkst. eurų. Pastarąjį kartą didesnį tokio sukčiavimo suaktyvėjimą SMS žinutėmis fiksavome šiomis dienomis, nedelsdami informavome visus savo klientus žinutėmis, kad būtų budrūs, ėmėmės kitų prevencinių priemonių, tačiau akivaizdu, kad ugdyti visuomenės finansinį raštingumą šioje srityje vis dar reikia“, – dėmesį atkreipia Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Atmintinė, kaip išvengti populiariausio finansinio sukčiavimo
- Gavote SMS žinutę su nuoroda. Svarbiausias klausimas – ar pats inicijavote kokį nors mokėjimą? Jei ne, mintyse iškart turėtų užsidegti raudona lemputė. Niekada neveskite savo prisijungimo kodų į SMS žinute gautą nuorodą. Jei manote, kad tik pažiūrėsite, kokia gi ten nuoroda – nedarykite to. Sukčių puslapis atrodys praktiškai taip pat, kaip tikras interneto puslapis, tai gali jus suklaidinti.
- Gavote žinutę, kurios siuntėjas bankas ir ji yra ankstesnio susirašinėjimo su banku lange. Deja, išmanieji telefonai išmanūs tiek, kad SMS žinutes grupuoja pagal tai, ką nurodo siuntėjas. Internete pilna tinklapių, kurie teikia tokią paslaugą – galima nusiųsti žinutę nurodant „mama“ ir gavėjo telefone tokia žinutė atsiras prie ankstesnių tikrosios mamos žinučių. Draugams gal ir galima iškrėsti tokį pokštą, tačiau tokia technologija, deja, naudojama ne tik smagiems pokštams, bet ir nusikalstamoms schemoms.
- Parduodate prekę skelbimų portale ir potencialus pirkėjas paklausia, koks jūsų sąskaitos likutis. Ar tai tikrai nesukelia įtarimų? Nebijokite, pirkėjo mokama suma už prekę tikrai tilps į jūsų sąskaitą, gaunamai sumai limito nėra (nors sukčiai dažnai pabando išaiškinti priešingai), o sužinoti jūsų sąskaitos likutį reikia tam, kad sukčius žinotų vagystės „potencialą“, t.y. kiek galima iš jūsų pavogti. Pinigams už prekę gauti pakanka vienintelio duomens – sąskaitos numerio ir ši konstanta nesikeičia daugybę metų. Jis netvirtinamas jokiais kodais ir užkalbėjimais.
- Parduodate prekę ir iš potencialaus pirkėjo gaunate nuorodą į siuntų tarnybos puslapį. Pagalvokite, ar tikrai tuo atveju, kai jūs parduodate prekę, jums reikia įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis į iš nepažįstamojo gautą nuorodą SMS žinutėje? Jei pirkėjas tikrai ketina pirkti, o ne ištuštinti jūsų sąskaitą, jam visiškai užteks to paties jūsų sąskaitos numerio. Netikėkite visomis pasakomis apie kurjerius ir tai, kad įvedę kortelės duomenis padarysite paslaugą potencialiai pirkėjui, nes šis patogiai gaus savo prekę prie pat namų durų. Toks „pirkėjas“ patogiai gaus tik jūsų pinigus.
- Jūsų „Smart-ID“ programėlė prašo įvesti PIN1 ar PIN2. Visada giliai įkvėpkite ir perskaitykite tikslų informacinį pranešimą prieš vesdami PIN2 (ypač šį, nors budrumo reikia visuomet). Pranešime, kuris siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada būna informacija, kur keliauja pinigai, t.y. sąskaitos fragmentas ir konkreti suma. Deja, daug gyventojų viską spaudo taip greitai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada kai ši informacija pateikiama prieš pat nosį. Skubėjimas čia – tikras priešas.
- Jums skambina telefonu, prisistato banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar pan. atstovu ir prašo diktuoti prisijungimo prie interneto banko kodus. Tiesiog nekalbėkite. Būkite nemandagūs ir padėkite ragelį. Jei jau neramu dėl tos neva skubios situacijos, apie kurią jums greičiausiai papasakos pokalbio pradžioje, patys paskambinkite į savo banką ar bet kurią kitą instituciją, iš kurios jums skambino. Susisiekite oficialiuose kontaktuose nurodytais telefono numeriais, pasitikrinkite ir miegokite ramiai.
- Neplanuotai iš nepažįstamojo gavote akivaizdžiai per gerą investavimo pasiūlymą. Jei skamba per gerai – greičiausiai taip ir yra. Vėl būkite nemandagūs – padėkite ragelį, nesileiskite į diskusijas. Patyrę sukčiai tik ir laukia, kad jūs tęstumėte pokalbį, kad galėtų lengviau apsukti aplink pirštą – žmonių psichologiją jie išmano puikiai. Kad ir kaip jums maga apsaugoti savo santaupas nuo didėjančios infliacijos, raskite kitų būdų, kur jas investuoti – neatiduokite jų sukčiams.
SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos įrankius, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, vysto technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą.
