Penki svarbiausi patarimai, kaip šventiniu metu išvengti finansinių sukčių

Finansiniai sukčiai per šventes neatostogauja – priešingai, naudodamiesi pasiruošimo šurmuliu, šventiniu gyventojų atsipalaidavimu, dažnai tampa aktyvesni negu įprastai. Kaip neprarasti budrumo ir per šventes nepapulti ant jų kabliuko? Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Finansiniai sukčiai gerai išmano žmonių psichologiją, yra puikūs įtaigos meistrai, todėl dažnai yra linkę naudotis šventėmis. Tikimybė, kad ne iki galo kritiškai įvertinsite apgaulingą skambutį ar žinutę, kur kas padidėja, kai skubate supirkti šventinius produktus, nekantraujate eismo spūstyse ar atsipalaidavę mėgaujatės žiemos šventėmis šeimos ar draugų rate. Todėl prieš šventes labai svarbu prisiminti svarbiausius patarimus, kaip nepapulti ant finansinių sukčių kabliuko, priminti juos ir savo artimiesiems, ypač vyresniems“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Ko svarbu nepamiršti apie finansinį sukčiavimą:

• Visada kritiškai vertinkite gaunamas SMS žinutes, net jei jos būtų siunčiamos neva SEB banko vardu. Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonuose žinutės grupuojamos pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą, nes gavėjo gali būti matoma kaip gauta neva iš banko ir telefone įtraukta į ankstesnį susirašinėjimą su banku. Svarbiausia, kad gyventojai niekada neįvestų tik jiems vieniems žinomų programėlės „Smart-ID“ kodų PIN1 ir PIN2, jei patys nesijungia prie interneto banko arba neinicijuoja mokėjimo – tuomet pinigai liks sąskaitoje saugūs. Vaizdžiai galima būtų pasakyti, kad PIN1 yra tarsi raktas, atrakinantis butą, o PIN2 yra tarsi seifo kodas, kurį atrakinate ir leidžiate paimti seife esančius pinigus. Jeigu neinicijuojate mokėjimo, niekada neveskite „Smart-ID“ PIN2, nes taip patvirtinate mokėjimo operaciją – atiduodate sąskaitoje turimas lėšas.
• Nespustelėkite nuorodų SMS žinutėse ir neįveskite savo prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenų, asmens kodo. Tokiomis nuorodomis sukčiai dažnai nukreipia į netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Juos įvedę galite nusikaltėliams atiduoti ir savo pinigus. Atminkite, kad bankas aktyvių nuorodų į interneto banką žinutėmis nesiunčia.
• Atsargiai vertinkite netikėtus skambučius. Netikėtas skambutis apie neteisėtą pervedimą, kurį reikia nedelsiant blokuoti, besisvečiuojant pas namiškius ar draugus per šventes, gali išmušti iš vėžių, tačiau atminkite: kad ir kuo prisistato skambinantis asmuo – banko atstovu, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar bet kurios kitos institucijos pareigūnu, kad ir kokią skubių veiksmų reikalaujančią imtis istoriją jis pasakoja, – atskleisti savo asmeninių duomenų nevalia niekam. Spaudimas ir skubinimas – įprasta sukčių taktika, todėl niekada telefonu nesidalinkite savo asmeniniais duomenimis: asmens kodu, interneto banko atpažinimo kodu, mokėjimo kortelės duomenimis, programėlės „Smart-ID“ PIN kodais. Jei kyla abejonių dėl skambučiu pateikiamos informacijos, visada galite susisiekti su banku oficialioje svetainėje nurodytais kontaktais.
• Neapsigaukite pirkdami internetu. Dovanas rinkti ir pirkti internetu ir vietinėse, ir užsienio elektroninėse parduotuvėse tampa vis labiau įprasta, tačiau, deja, tai itin patogu ir sukčiams, kuriantiems fiktyvias parduotuves ir bandantiems išvilioti pinigus. Kaip atskirti tikrą ir fiktyvią elektroninę parduotuvę? Visų pirma, atkreipkite dėmesį į prekių kainas: jei jos įtartinai mažos, tai jau signalas sunerimti. Kitas signalas – trumpai galiojančios didelės nuolaidos, kai pirkėjui daromas spaudimas, kad prekių tuoj neliks. Apsiperkant nežinomose elektroninėse parduotuvėse pravartu įvertinti ir atsiliepimus apie kitų pirkėjų patirtį, patikrinti, ar pardavėjas nurodo kontaktus, kuriais galima su juo susisiekti.
• Pasirūpinkite artimaisiais. Finansinio sukčiavimo prevencijos patarimus aptarkite savo šeimoje. Papasakokite juos savo vaikams – tai bus puikus finansinio raštingumo žingsnis, į svarbiausias grėsmes atkreipkite vyresnių šeimos narių dėmesį. Atminkite – sukčių aukomis gali tapti bet kas – ir studentas, ir pensininkas, tad budrumą visiems svarbu išlaikyti ir per šventes.