Finansiniai nusikaltėliai tampa vis išradingesni – pastaruoju metu gyventojams apgaulingas žinutes siunčia net pats žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda. Tokios išdaigos gali pasirodyti juokingos, jeigu nusikaltėliams šiemet nebūtų pavykę iš šalies gyventojų išvilioti apie 8 mln. EUR. Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėja – žmonėms bei verslui būtina elgtis apdairiai ir išmokti atpažinti sukčių metodus.
LBA duomenimis, šiemet populiariausi sukčių metodai – apgaulingi skambučiai ir žinutės telefonu ar elektroniniu paštu, kuriose pateikiamos kenkėjiškos internetinės nuorodos. LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pastebi, kad šių, vadinamųjų „fishing“ bei „smishing“, sukčiavimų turinys gali būti gąsdinantis, arba, atvirkščiai, nuotaikingas.
„Abiem atvejais sukčiai siekia manipuliuoti žmogaus emocijomis – sukelti susirūpinimą, stresą, arba intrigą, džiugesį. Šitaip sutrikdomas įprastas atidumas ir budrumas, apie kurį nuolat primena prevencijos specialistai“, – akcentuoja LBA vadovė ir dalijasi keliais būdingais tokių žinučių pavyzdžiais:
Per gerai, kad būtų tikra
Jeigu sulaukėte informacijos apie laimėtą piniginį prizą ar gautą siuntą, kurios neprisimenate užsisakę, gerai įvertinkite, ar pranešimo turinys turi pagrindo. Net jei iš tikrųjų dalyvavote konkurse ar šiandien švenčiate gimtadienį, verčiau pasiskambinkite paslaugų teikėjui oficialioje svetainėje pateiktu telefono numeriu ir išsiaiškinkite, ar informacija, kurią gavote, yra tikra. O jeigu tokio paslaugos teikėjo nežinote, juo labiau nereikia spausti jo siunčiamų nuorodų.
Su panašia situacija, anot E. Čipkutės, šią savaitę susidūrė jos kolegė iš LBA. Jos telefonu atskriejo žinutės apie neva atkeliaujančią prekę, kurių siuntėju nurodytas Tadas Blinda. Kolegė greitai susiorientavo ir, neatverdama nuorodų, žinutes išsitrynė. Vis dėlto akivaizdu, kad toks žaismingas kenksmingos informacijos pateikimas gali suklaidinti.
Žemiau pateiktos iliustracijos – šis ir panašūs gyventojų gauti pranešimai iš finansinių nusikaltėlių. Nors jų turinys skirtingas, bet sukčių tikslas vienas – priversti jus paspausti žinutėje pridėtą kenkėjišką nuorodą. Tai padarius greičiausiai būtumėte paprašytas suvesti jautrius savo prisijungimo prie interneto banko duomenis, patvirtinti mokėjimo operaciją arba kenkėjiška programa apkrėstumėte savo kompiuterį.
Sukčių siunčiamų pranešimų pavyzdžiai:
Bauginantys „perspėjimai“
Kitas sukčių pamėgtas psichologinio spaudimo būdas – išgąsdinti potencialią auką. Tad neretai gyventojams siunčiamos trumposios žinutės ar elektroniniai laiškai, kuriuose pranešama apie neva iš jų sąskaitos atliktą įtartiną mokėjimo operaciją, užblokuotą mokėjimo kortelę ar „Smart-ID“ paskyrą.
Tokiose žinutėse pateikiamos aktyvios nuorodos. Jas paspaudus, esate nukreipiami į savo interneto banką. Atrodo logiška? Gal ir taip, bet tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu. LBA ragina nepamiršti, kad bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų.
Pateiktuose pavyzdžiuose finansiniai nusikaltėliai pateikia trumpą, bet grėsmingą informaciją – nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių galėjo būti „užrakinta“ banko sąskaita ar užblokuota „Smart-ID“ paskyra, ir visą gavėjo dėmesį nukreipia į pridėtą aktyvią nuorodą.
Svarbu įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais. Be to, naudojantis elektroninėmis finansų paslaugomis, visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė, o ne jos klonas klaidingu adresu.
Sukčių siunčiamų pranešimų pavyzdžiai:
Tam, kad apsisaugotumėte nuo finansinių sukčių, nepamirškite:
- Nepasitikėti gauta informacija, jei ši jus pasiekė ne kaip atsakas į pateiktą užklausą. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu ar prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos kontaktus internete, patys paskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.
- Bankų ir valstybės institucijų tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai niekada nereikalaus atskleisti PIN kodo ar kitų konfidencialių duomenų. Sulaukus skambučio su tokiu prašymu reikia būti budriems: tai gali būti sukčių mėginimas apgauti. Nutraukite pokalbį ir pats susisiekite su nurodyta institucija oficialiais jos internetinėje svetainėje nurodytais kontaktais.
- Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir elektroniniais laiškais su užuominomis į neva institucijų siunčiamus dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – visada patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas e. bankininkystės svetainės adresas.
- Visus itin gerai skambančius pasiūlymus reikia tikrinti atidžiai. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e. parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas iš tokių pavyzdžių. Naršant internete, reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.
Paieška archyve
