Gyventojai neturėtų prarasti budrumo ieškodami kalėdinių dovanų interneto parduotuvėse ir elektroninėse prekybos platformose, įspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Suaktyvėjusi šventinė prekyba internetu tradiciškai reiškia ir išaugusį patiriamų žalų skaičių, kuomet gyventojai, susigundę labai žema prekės kaina arba didele nuolaida, atlieka mokėjimą fiktyvioms parduotuvėms. Tokiu atveju džiaugsmą dėl gero pirkinio netrukus aptemdo apmaudas – pirkėjas užsakytos prekės negauna arba vietoje jos atsiunčiama menkavertė prekė.
Sukčių naudojamos netikros e-parduotuvės © Įmonės nuotr.
Remiantis „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, sparčiai populiarėjanti prekyba internetu įtraukia ir ieškančius kalėdinių dovanų, rašoma pranešime spaudai. Tokių gyventojų skaičius nuo 2016-ųjų išaugo 15 proc. ir šiemet kalėdines dovanas įsigyti elektroninėse parduotuvėse planuoja kas trečias lietuvis (36 proc.).
Kokie pagrindiniai dalykai, rodantys, jog neįtikėtinai geras prekės pasiūlymas prieš jūsų akis – tai interneto sukčių užmestas jaukas, kurį verčiau ignoruoti. Ir kokios kyla grėsmės tokiu pasiūlymu susigundžius?
Per gerai, kad būtų tiesa
Šis posakis itin tinka daugeliui ypatingai viliojančių pasiūlymų internete ir socialiniuose tinkluose. Paprastai sukčiai siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Jei reklamuojama prekės kaina yra kelis kartus mažesnė negu kitose interneto parduotuvėse ar prekybos centruose – tai pirmas požymis, kad pasiūlymas yra įtartinas.
Susivilioję tokiais pasiūlymais, šalies gyventojai rizikuoja prarasti pinigus ir sukčiams suteikti savo kortelės duomenis.
Socialiniai tinklai – ypatingos rizikos zona
„Swedbank“ duomenys rodo, kad didžiausioms metų šventėms besiruošiančius šalies gyventojus sukčiai dažniausiai atakuoja socialiniuose tinkluose. Tai natūralu, nes sukčiai renkasi tas vietas, kuriose lankosi daug internautų. Socialiniuose tinkluose pateikiami neįtikėtinai patrauklūs kainos pasiūlymai, informacija pristatoma kaip „pirk čia ir dabar“ arba „paskutinės minutės“ pasiūlymas. Klientų patirtys rodo, kad net ir aktyviai internete perkantys gyventojai gali apsigauti ir patikėti sukčių vilionėmis.
Bėda viena nevaikšto
Iš netikrų interneto parduotuvių prekių užsisakantys gyventojai ne tik rizikuoja negauti pageidaujamų prekių, bet ir prarasti savo kortelės duomenis. Šiais duomenimis sukčiai gali bandyti pasinaudoti praėjus ilgesniam laikui po „nesėkmingo“ apsipirkimo. Dažnai sukčiai taiko savitą taktiką: pirmiausia jie patikrina kortelės veiksmingumą, pavyzdžiui, užsisako muzikos prenumeratą. Vėliau jau bandoma nuskaičiuoti pinigus atliekant mokėjimą už ES ribų.
Prisidengia saugaus apsipirkimo žymėmis
Netikras interneto parduotuves įkuriantys sukčiai dažnai siekia sukurti kuo labiau standartizuotą aplinką, kuri pirkėjams nesukeltų įtarimų. Pavyzdžiui, jie panaudoja saugumo sertifikatus, todėl interneto naršyklėje matomas saugų interneto ryšį žyminčios interneto spynelės simbolis. Tačiau tai nėra tapatu saugiam atsiskaitymui. Kitas naudojamas metodas – imituojamas žinomas atsiskaitymo būdas, pavyzdžiui, prisijungimo prie „Paypal“ sistemos langas, kuris sukčiams gali padėti pasisavinti prisijungimo duomenis ir įgyti priėjimą prie mokėjimo kortelės.
Ką žinote apie pasirinktą e. parduotuvę?
Saugumo ekspertai pažymi, kad ypatingai agresyvūs yra už ES ribų veikiantys sukčiai. Pirkėjams internetu patariama atidžiai vertinti užsienio parduotuvių, ypač esančių už ES ribų, aplinką ir jų veiklos laikotarpį. Dažniausiai sukčių įkurtos interneto parduotuvės, siūlančios netikras prekes, turi itin trumpą veiklos istoriją. Veiksmingas būdas apsidrausti nuo fiktyvių interneto parduotuvių – apsipirkimui internete naudoti kredito korteles, suteikiančias pirkinių apsaugą. Tokiu atveju net ir pakliuvus į sukčių pinkles bei negavus žadėtos prekės, būtų galimybė gauti kompensaciją už patirtus nuostolius.
Paieška archyve
