Įsibėgėjus kalėdinei prekybai, „Swedbank“ saugumo specialistai perspėja apie suaktyvėjusius netikrus užsienio interneto prekybininkus. Sukčiai internete ir socialiniuose tinkluose siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Susivilioję tokiais pasiūlymais, šalies gyventojai rizikuoja prarasti pinigus ir sukčiams suteikti savo kortelės duomenis. Kiekvieną savaitę „Swedbank“ fiksuoja ir blokuoja šimtus bandymų neteisėtai nuskaityti klientų mokėjimo korteles.
„Per gerai, kad būtų tiesa, – šis posakis itin tinka daugeliui ypač viliojančių pasiūlymų, kurie didžiausioms metų šventėms besiruošiančius šalies gyventojus atakuoja internete ir socialiniuose tinkluose. Bandymų išvilioti pinigų iš užsienyje veikiančiose interneto parduotuvėse apsiperkančių gyventojų pradėjo gausėti jau rudens pabaigoje. Tai rodo, kad užsienio šalyse veikiantys sukčiai pasiruošė artėjančiai šventinio laikotarpio prekybai ir gerokai suaktyvino savo veiksmus. Ypač agresyvūs yra už ES ribų veikiantys sukčiai“, – teigia „Swedbank“ Informacijos saugumo vadovas Tomas Beinaravičius.
Anot jo, iš netikrų interneto parduotuvių prekių užsisakantys gyventojai ne tik rizikuoja negauti pageidaujamų prekių, bet ir prarasti savo kortelės duomenis. Šiais duomenimis sukčiai gali bandyti pasinaudoti praėjus ilgesniam laikui po „nesėkmingo“ apsipirkimo.
„Pastaruoju metu pastebėjome atvejų, kai internete veikiantys nusikaltėliai bando panaudoti mokėjimo kortelių duomenis, kuriuos gyventojai atskleidė prieš metus laiko. Be to, sukčiai taiko savitą taktiką: pirmiausia jie pabando atsiskaityti už žinomą tarptautinę paslaugą, pavyzdžiui, perka muzikos prenumeratą, taip patikrindami kortelės veiksmingumą. Vėliau jau bandoma nuskaičiuoti pinigus atliekant mokėjimą už ES ribų“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Norėdami išvengti panašių sukčių pinklių, šalies gyventojai turėtų itin gerai įvertinti reklamuojamų prekių vertę ir už jas prašomą pinigų sumą. Jei reklamuojama prekės kaina yra kelis kartus mažesnė negu kitose interneto parduotuvėse ar prekybos centruose – tai pirmas požymis, kad pasiūlymas yra įtartinas. Antras svarbus dalykas, kuris turėtų padidinti pirkėjo budrumą – jei parduotuvė yra už ES ar Europos ekonominės erdvės ribų.
Pasak T. Beinaravičiaus, netikras interneto parduotuves įkuriantys sukčiai dažnai siekia sukurti kuo labiau standartizuotą aplinką, kuri pirkėjams nesukeltų įtarimų. Pavyzdžiui, jie panaudoja saugumo sertifikatus, todėl interneto naršyklėje matomas saugų interneto ryšį žyminčios interneto spynelės simbolis. Tačiau tai nėra tapatu saugiam atsiskaitymui. Kitas naudojamas metodas – imituojamas žinomas atsiskaitymo būdas, pavyzdžiui, prisijungimo prie „Paypal“ sistemos langas, kuris sukčiams gali padėti pasisavinti prisijungimo duomenis ir įgyti priėjimą prie mokėjimo kortelės.
Todėl pirkėjams internetu patariama itin atidžiai vertinti užsienio parduotuvių, ypač esančių už ES ribų, aplinką ir jų veiklos laikotarpį. Dažniausiai sukčių įkurtos interneto parduotuvės, siūlančios netikras prekes, turi itin trumpą veiklos istoriją. Kitas būdas apsidrausti nuo tokių situacijų – tai apsipirkti internete naudoti kredito korteles, suteikiančias pirkinių apsaugą. Tokiu atveju net ir pakliuvus į sukčių pinkles bei negavus žadėtos prekės, būtų galimybė gauti kompensaciją už patirtus nuostolius.
Paieška archyve
