Dovanų pirkimo įkarštis, renginiai – palydint senuosius metus nesunku ne tik paklysti, bet ir pamiršti atsargumą. Progos tuo pasinaudoti nepraleidžia ir kenkėjiškų programų bei virusų kūrėjai – šie virtualūs grinčai sujudimą išnaudoja nieko neįtarančių kompiuterių naudotojų informacijai vogti.
Kaip išsaugoti svarbius duomenis ir dovanų fondą užuot perleidus piktavaliams panaudoti siekiamiems tikslams, pataria pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
1. Įsitikinkite, kad naršote tikrai ten, kur norėtumėte. Vienas populiariausių būdų informacijai ir pinigams internetu išvilioti – populiarių prekybos internetu tinklalapių kopijų sukūrimas. Į juos patekę internautai nepastebi apgaulės ir suveda asmens duomenis, mokėjimo kortelių informaciją. Ją piktavaliai vėliau panaudoja savo tikslams. Atpažinti netikrą svetainę gana nesudėtinga – atėjus laikui suvesti mokėjimo informaciją, pažvelkite į adreso eilutę: jeigu adresas joje neprasideda „https://“, o naršyklės adreso laukelio pradžia nenusidažė žalia spalva, verta įtarti kažką nedoro. Taip pat nereikėtų pasikliauti pokalėdiniais išpardavimais viliojančiais elektroninio pašto laiškais, gautais iš nežinomų interneto parduotuvių. Tikėtina, kad jų siuntėjai tik siekia privilioti į netikras, duomenims išvilioti skirtas interneto parduotuves;
2. Pirkimui internet naudokite banko kortelę ar sąskaitą, kurioje nelaikote kitų santaupų ir nuolat sekite jos balansą. Virtualūs sukčiai nuolat keičia taktikas. Itin populiaru pavogus mokėjimo kortelės duomenis ne iškart ją ištuštinti stambiais pirkiniais, o kas mėnesį ar kelis nuskaičiuoti po simbolinę sumą, dėl kurios auka tikėtinai tingėtų aiškintis. Svarbu tokias neaiškias operacijas kuo anksčiau pastebėti ir jas aptikus susisiekti su banku;
3. Skirtingiems tinklalapiams naudokite skirtingus slaptažodžius. Dažnas kompiuterių naudotojas tą pačią vartotojo vardo ir slaptažodžio kombinaciją naudoja visur – nuo elektronionio pašto ir „Facebook“ iki pamėgtos el. parduotuvės. Verta to vengti ir naudoti skirtingus derinius, tokiu būdu apsaugant save – net jei ir suklysite, į netikrą svetainę suvestų duomenų sukčiai negalės panaudoti prisijungimui prie kitų paslaugų;
4. Naudokite atnaujintą antivirusinę programą. Nors apie baisiuosius, visus duomenis kompiuteryje ištrinančius virusus šiais laikais ir negirdėti, pavojus niekur nedingo. Jis tiesiog pakeitė pavidalą – šiuolaikiniai virusų kūrėjai siekia ne pripažinimo, kaip dažnas kenkėjiškų programų kūrėjas prieš kelis dešimtmečius, o finansinės naudos. Atitinkamai stengiamasi vogti asmeninę informaciją ir mokėjimo kortelių duomenis. Reikėtų nepamiršti ir antivirusinės programos atnaujinti, be to, ji turėtų saugoti ne tik nuo jau žinomų, bet ir nuo naujų, dar neidentifikuotų grėsmių – turėti vadinamąjį euristinės analizės modulį;
5. Domėkitės kompiuterių saugumo problemomis. Natūralu, kad kaip veikia virusai arba elektroninė prekyba įdomu ne visiems kasdien augančios kompiuterių naudotojų armijos nariams. Visgi bent minimaliai saugumu domėtis verta – juk vargu ar ignoruotumėte kaimyno įspėjimą, kad siaučia vagys. Vien žinojimas, ko verta saugotis ar kas kelia įtarimą dažnai gali išgelbėti nuo netikėtų problemų. Netikros interneto parduotuvės „beribu.lt“ skandalas taip pat prasidėjo ne nuo oficialių pranešimų, o nuo sujudimo ir įtarimų forumuose, biuruose – tai išgelbėjo nemažai potencialių sukčių aukų nuo klaidos.
Paieška archyve
