Informatikoje mėgstama vartoti santrumpas. Ypač jų daug būna literatūroje anglų kalba. Daugelį daugiažodžių terminų anglai pakeičia santrumpomis. Kartais anglai tokius terminus pamiršta ir vartoja tik santrumpas, pavyzdžiui POP, RAM. Būna ir tokių didžiosiomis raidėmis parašytų žodžių, kurie nėra santrumpos, pavyzdžiui, CAPTCHA.
Lietuvių kalboje santrumpų turime nedaug. Dalis jų yra originalios lietuviškos, pavyzdžiui, IT, IKT. Kitos tarptautinės, pavyzdžiui, ISO (gr. isos – lygu), UTC (anglų ir prancūzų kalbų žodžių pirmosios raidės) arba atėjusios iš kitų kalbų, daugiausia anglų, pavyzdžiui, HTML, SMTP.
Parašytas santrumpas matome ir suprantame visi vienodai, bet kalbėdami santrumpas neretai ištariame nevienodai, todėl jos gali būti ir suprastos nevienodai. Pasitaiko ir kuriozų. Tenka girdėti santrumpą IT tariant „aiti“, kas aukštaičiams reiškia „eiti“.
Kaip tarti originalias lietuviškas santrumpas, turėtų būti aišku visiems: reikia vardyti lietuviškus raidžių pavadinimus, pavyzdžiui, IT – i-tė, IKT – i-ka-tė. O kaip reikia tarti iš svetur atėjusias? Ar pagal lietuviškus raidžių pavadinimus, ar pagal kitų kalbų, iš kur kilusi santrumpa, raidžių pavadinimus?
Santrumpa nėra žodis, tad iš jos pavidalo negalima nustatyti, iš kurios kalbos ji kilusi. Unikode raidės nėra skirstomos pagal kalbas, tad ir neturi tautybės. Vadinasi, iš informatikos pusės, tarimas neturėtų priklausyti nuo kalbos, iš kurios atsirado santrumpa.
Paprastai santrumpos, išskyrus retas išimtis (pvz., BBC – bi-bi-si), tariamos ta kalba, kuria kalbama. Pavyzdžiui, anglai Lietuvos televizijos pavadinimą LTV tartų el-ti-vi, o vokiečiai – el-tė-fau. Analogiškai vokiečiai taria ir angliškas santrumpas, pavyzdžiui, CD – cė-dė, FTP – fau-tė-pė.
Taigi visas santrumpas tarkime taip, kaip vadiname raides. Pavyzdžiui, USD – u-es-dė, DVD – dė-vė-dė, ICQ – i-cė-ku. Atkreipiame dėmesį, kad ir raidės, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje (Q, W, X) turi lietuviškus pavadinimus. Taip pat santrumpas galime tarti skiemenimis (jeigu jas sudaro pakaitomis einančios priebalsės ir balsės), pavyzdžiui, POP – pop, ISO – i-so.
Svarbu nepersistengti. Šnekant su kitataučiais reikia santrumpas tarti pagal tos kalbos, kuria bendraujame, taisykles. Ir net lietuviškos kilmės santrumpas reikia tarti ta kalba, kuria bendraujame. Pavyzdžiui, jeigu bendraudami su vokiečiu, prancūzu ar italu kalbame angliškai, tai ir lietuvišką pavadinimo santrumpą VGTU tarsime angliškai: vi-dži-ti-ju.
Išsamiau apie santrumpas ir jų tarimą rašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje.
Paieška archyve
