Kai parduotuvių lentynos mirga nuo romantiškos simbolikos, svarbu atsigręžti į tuos, kurių emocinis saugumas yra pažeidžiamas. Tyrimai rodo, kad beveik kas ketvirtas senjoras šiandien jaučiasi vienišas, o būtent tai tampa palankia terpe romantinėms apgavystėms. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės, vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą lemia jų vertybės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paskutinė Pinigų plovimo prevencijos centro 2025 m. apžvalga rodo, kad romantinis sukčiavimas išlieka viena iš dažniausių apgavysčių formų Lietuvoje. Nors bendra žmonėms padaryta finansinė žala dėl panašių apgaulių, lyginant su 2024 metais, sumažėjo (nuo 1,1 mln. Eur iki maždaug 312 tūkst. Eur per metus), šio tipo nusikaltimų intensyvumas vis dar išlieka didelis. Paskutinį 2025 m. ketvirtį užfiksuotas suaktyvėjimas – registruoti 138 romantinio sukčiavimo atvejai, per kuriuos aukos iš viso prarado 109 tūkst. eurų. Vidutinė vieno incidento metu išviliota suma siekė 792 eurus.
„Už kiekvieno iš tų 138 atvejų slepiasi jautrios asmeninės istorijos. Tikrasis nuostolis čia matuojamas ne eurais, o sudaužytu pasitikėjimu ir viltimi. Sukčiai ciniškai išnaudoja tai, kas mums brangiausia – ryšio ir artumo ilgesį. Tai viena skaudžiausių apgaulės formų: žmogus netenka ne tik santaupų, bet ir tikėjimo gerumu, todėl dėl patirto skausmo bei gėdos šios istorijos per dažnai lieka nutylėtos. Tačiau tiesa, kad taip nutikti gali bet kuriam iš visų. Tam, kad tokių istorijų išvengtume, turime nuolatos lavinti kritinį mąstymą“, – teigia J. Markeliūnė.
Naujausias 2025 m. liepos mėn. „Nature“ tyrimas, kuriame dalyvavo 1,25 mln. žmonių, rodo, kad kas ketvirtas pasaulio senjoras kenčia nuo vienatvės. Tai ne tik emocinis nepriteklius, bet ir rimtas pavojus sveikatai: vienišumas siejamas su depresija ir prastesne fizine būkle. Be to, emocinis alkis daro senjorus itin pažeidžiamus – jie dažniau tampa romantinių apgavikų bei kitų sukčių taikiniais.
„Senjorai dažniau nukenčia ne todėl, kad nesuprastų, kaip veikia programėlės, bet dėl savo atviros širdies, noro pasitikėti ir skubėti į pagalbą. Sukčiai įsilaužia ne į kompiuterius, o į žmonių širdis, todėl šia tema turime kalbėti ne tik technologijų, o ir emocinio atsparumo kalba“, – sako J. Markeliūnė.
Kaip atpažinti apsimetėlius?
J. Markeliūnė pastebi, kad romantiniai sukčiai aukas prisijaukina pamažu. Pirmiausia jie stengiasi tapti artimais patikėtiniais, sielos draugais, kurie, pasak ekspertės, atrodo „nors prie žaizdos glausk“.
„Dažniausiai jie kuria romantišką įvaizdį, pasitelkia garbingas, tačiau vienatve dvelkiančias profesijas: prisistato užsienyje tarnaujančiais kariais ar sako, kad yra gydytojai, kurie teikia humanitarinę pagalbą. Ir apipila dėmesiu, vilioja ateities planais, paverčia žmogų pasijusti ypatingu. Taip sukčiai užpildo emocinę tuštumą, kol galiausiai žmogus praranda budrumą ir nustoja abejoti naujojo pažįstamo kėslais“, – aiškina J. Markeliūnė.
Visgi už šio dirbtinio artumo visada slepiasi šaltas išskaičiavimas, o pirmieji pavojaus signalai pasirodo prabilus apie tikrą susitikimą. Nors jausmai liejasi per kraštus, sukčius nuolat randa priežasčių, kodėl negali parodyti savo veido vaizdo skambučio metu ar atvykti į svečius. Galiausiai ši drama pasiekia atomazgą: netikėtai iškyla skubi, tariamai gyvybiškai svarbi problema, kurią išspręsti gali tik jūsų finansinė parama.
„Tikra draugystė ar meilė niekada neprasideda nuo prašymo pervesti santaupas, nupirkti dovanų kortelių ar investuoti į neaiškius projektus. Jei emocinis ryšys staiga virsta finansiniais prašymais, tai aiškus ženklas sustoti ir suprasti, kad bendraujate su manipuliantu sukčiumi, kuriam draugystė su jumis buvo tarsi darbas, už kurį jis laukia atlygio“, – įspėja J. Markeliūnė.
J. Markeliūnė pabrėžia, kad senjorai, vengiantys apie nemalonias patirtis kalbėtis su šeimos nariais ar viešai, gali rinktis diskretiškesnį būdą. „Telia“ salonuose yra numatytos specialios senjorų valandos, kurių metu galima be jokio nepatogumo jausmo individualiai pasikonsultuoti su darbuotojais apie saugumą internete.
